Vien per 2015 metus Vokietija sulaukė 442 tūkst. prieglobsčio prašytojų, Vengrija – 174 tūkst., Švedija – 156 tūkst., Prancūzija – 71 tūkst., JK – 39 tūkst. Tuo tarpu, Amerikoje po kelių dešimtmečių nekontroliuojamo migrantų skaičiaus augimo šis pagaliau stabilizavosi.

Didžiausią piką šalis buvo pasiekusi 2007 metais, kuomet šalyje buvo net 12,2 mln. neteisėtų migrantų, tai sudarė 4 proc. visos JAV populiacijos.

„Pewresearchcenter“ Europoje ir JAV atliktų tyrimų rezultatai apie visuomenės nuomonę į didėjančią tautinę, etninę, rasinę ir kultūrinę įvairovę parodė, jog europiečiai nėra tokie tolerantiški bei pozityviai nusiteikę migrantų atžvilgiu kaip amerikiečiai.

Visų pirma, staigus migrantų antplūdis Europoje sukėlė neigiamas nuotaikas – didžioji dalis europiečių pabėgėlių antplūdį tapatina su paskutiniais terorizmo išpuoliais Prancūzijoje ir Belgijoje.

Ko gero tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl net daugiau nei pusė apklaustųjų Graikijoje (63 proc.), Italijoje (53 proc.), Vengrijoje (41 proc.) ir Lenkijoje (40 proc.) mano jog auganti tautinė įvairovė daro neigiamą įtaką šalies viduje. Tuo tarpu, vos trečdalis apklaustųjų Švedijoje (36 proc.), JK (33 proc.) ir Ispanijoje (31 proc.) apie migraciją atsiliepia palankiai. Taigi, bendroji Europos masė migraciją senajame žemyne nėra linkę vertinti palankiai ir teigia jog pabėgėlių antplūdis gali tiesiogiai daryti įtaką terorizmo išpuoliams Europoje.

Be padidėjusios terorizmo išpuolių grėsmės, Europoje taip pat buvo pasklidusios kalbos, jog pabėgėliai iš artimųjų Rytų rizikuoja gyvybėmis ne dėl politinių, o ekonominių aplinkybių.

Amerikos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda atkreipia dėmesį, jog prieš konstatuojant tokius faktus vertėtų susimastyti: koks tėvas ar motina savo noru įsodintų vaiką į valtį, kur tėra 50 proc. tikimybė jog šeima sėkmingai pasieks Europos krantus.

„Jei žmones tam ryžtasi galima tik įsivaizduoti kokia yra iš tiesų bloga situacija gimtosiose pabėgėlių šalyse“,- svarsto T. Vizgirda.

Amerikiečių nuomonė į klausimą: „Ar auganti tautinė, etninė, rasinė ir kultūrinė įvairovė paverčia šalį geresne ar prastesne vieta gyventi“ kardinaliai skiriasi. Net šeši iš dešimties apklaustųjų amerikiečių mano jog kultūrinė įvairovė yra teigiamas reiškinys visuomenėje (58 proc.).

Beveik pusė (49 proc.) visų imigrantų JAV sudaro meksikiečiai, kurių šalyje 2014 metais buvo 5,6 mln. O net 5,1 proc. visos darbo jėgos Amerikoje sudaro nelegalūs migrantai, kurie pagal 2012 metų duomenis, dirbo arba bandė ieškotis darbo.

Didžiausia nelegaliai dirbančių migrantų dalis yra skaičiuojama Nevados (10 proc.), Kalifornijos (9 proc.), Teksaso (9 proc.) bei Naujojo Džersio (8 proc.) valstijose. Pagal 2014 metų duomenis, šalyje iš viso buvo 11,3 mln. nelegalių migrantų, tai sudaro 3,5 proc. visos šalies populiacijos.

Istoriškai JAV yra atrasta ir įkurta imigrantų iš Europos, tad nuolatinis kitataučių judėjimas bei migracija amerikiečiui yra įprastas reiškinys. Statistika rodo, jog net 7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų bent vienas iš tėvų buvo nelegalus migrantas.

Nevados valstijoje šis skaičius siekia 18 proc. kas yra didžiausia dalis visoje JAV. Tuo tarpu, Europoje nors tautinės, etninės bei kultūrinės įvairovės netrūksta, tačiau paskutinis migracijos judėjimas, po ilgų ramybės metų bei po to sekę teroristiniai išpuoliai stipriai atsiliepė formuojat visuomenės nuomonę apie kitataučius Europoje.

Tadas Vizgirda teigia jog prieš smerkiant tautų judėjimą vertėtų prisiminti, jog pati lietuvių tauta, Antrojo pasaulinio karo metais masiškai emigravo į Ameriką geresnio gyvenimo ieškoti.

„Žmonės lygiai taip pat rizikuodavo gyvybėmis, o ten atvykę dirbdavo itin sunkius ir pavojingus darbus, vardan geresnio rytojaus. Tačiau šiandien Lietuva yra puikiai žinoma JAV, kurioje gyvena tūkstančiai lietuviškų šaknų turinčių piliečių, tarp kurių yra ne vienas garsus investuotojas, menininkas, mokslininkas ar rašytojas“,- sako T. Vizgirda ir priduria jog migracija pati iš savęs yra teigiamas reiškinys jeigu ji yra kontroliuojama, o tik nuo pačios valstybės priklauso, kaip ji sugebės tinkamai tuo pasinaudoti.

„Amerikos Prekybos Rūmai“, tarptautinė verslo organizacija, Lietuvoje veiklą pradėjo 1993 metais ir šiuo metu atstovauja daugiau nei 100 JAV kompanijų bei verslininkų dirbančių Lietuvoje. Asociacijos misija – atstovauti bendriems narių verslo interesams ir prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo Lietuvoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)