Alaus rinkoje kelia galvas vidutiniokai

 (8)
Rugsėjį Lietuvos aludarių asociacijai priklausančios 11 didžiausių šalies alaus daryklų pardavė alaus gerokai mažiau nei rugpjūtį.
Preliminariais duomenimis, šių įmonių apyvarta praėjusį mėnesį buvo 16,5 milijono litrų, tuo tarpu rugpjūtį - 20,31 mln. litrų alaus.

Daugiausia alaus rugsėjį pardavė "Švyturys" - 4,76 mln. litrų. Tuo tarpu "Utenos alaus" apyvarta, preliminariais duomenimis, per mėnesį nukrito nuo 4,46 mln. - iki 3,35 mln. litrų, "Kalnapilio" - nuo 3,93 iki 3 mln. litrų.

"Padidėjo pigaus alaus pardavimas, ypač plastikiniais buteliais. Rinkoje šiuo metu vyrauja pigus alus, o mūsų produktai brangesni nei vidutiniai", - tokio kritimo priežastis aiškino Jungtinio alaus centro, koordinuojančio "Utenos alaus" ir "Kalnapilio" veiklą, vadovas Arūnas Jarmolavičius.

Palyginti su praėjusių metų rugsėju, kai iš viso buvo parduota 16,6 mln. litrų alaus, gerokai susilpnėjo trijų didžiausių alaus daryklų pozicijos. 1999 metų rugsėjį "Švyturys", "Utenos alus" bei "Kalnapilis" užėmė 78,625 proc. rinkos, tuo tarpu šių metų rugsėjį - tik 67,51 proc.

Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys pažymėjo, kad didžiųjų įmonių sąskaita savo pozicijas pagerino vidutiniokai - "Vilniaus tauras", "Ragutis" ir iš dalies "Gubernija".

"Tačiau didžiosios įmonės diktuoja prestižinio "Premium" tipo alaus rinkos madas, tuo tarpu iš vidutinių į ją pretenduoja tik "Ragutis". Todėl galimas trijų didžiausių daryklų susijungimas nebūtų teigiamas veiksnys", - sakė aludarių asociacijos vadovas.

"Švyturio" bendrovę valdantis "Carlsberg" koncernas jungiasi su viena "Utenos alaus" bei "Kalnapilio" akcininkių Norvegijos bendrove ORKLA ir siekia kontroliuoti visų trijų daryklų veiklą. Lietuvos konkurencijos taryba sprendimą dėl tokios rinkos koncentracijos turėtų paskelbti jau šį mėnesį.

Tuo tarpu viena mažiausių aludarių asociacijai priklausančių bendrovių Kauno "Žalsvytis" jau turi naują šeimininką. Iki šiol dauguma akcijų priklausė pačios bendrovės darbuotojams.

Pasak "Lietuvos ryto" korespondento Arūno Karaliūno, naujieji "Žalsvyčio" akcininkai savo planus atskleisti gali jau šiandien. Preliminariais duomenimis, tai - viena Kauno bendrovių, iki šiol nesivertusi aludaryste, todėl kol kas neaišku, ar "Žalsvytis" ir ateityje egzistuos kaip alaus gamintojas.

"Žalsvyčio" akcijos buvo parduodamos per Ūkio banko finansų maklerio įmonę.

"Lietuvos rytas"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Gaivina čekių loterijos idėją (4)

Fiskalinių čekių loterija, kurią buvusi valdžia žadėjo pradėti jau šių metų pradžioje, gali startuoti anksčiausiai rudenį. Be to, dar neapsispręsta, ar joje dalyvaus visų prekių ir paslaugų, ar tik smulkiojo verslo atstovų čekiai.

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (51)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (87)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (1238)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Merkinė bandys susigrąžinti buvusią didybę (78)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu.