Portalas DELFI jau ne kartą rašė apie Rusijos piliečio verslą Lietuvoje. Žadėdamas įrengti butus ar pagaminti virtuvės baldus verslininkas užsitraukė pyktį ne iš vieno kliento. Gyventojai skundžiasi, kad sumokėję dideles sumas jie sulaukia prastos kokybės gaminių ar neatsakingo ir nekokybiško paslaugų atlikimo.

Pirmą kartą apie V. Bairako vadovaujamos įmonės „Jutaris“ darbus ir pasipiktinusius klientus rašyta dar 2015 m. gruodį. Vėliau įmonei bankrutavus buvo įsteigta bendrovė „Imonta“, kuri siūlo virtuvės baldų gamybos paslaugas.

Čia portalas DELFI vėl sulaukė nuo įmonės nukentėjusių gyventojų skundų. Tiesa, šįkart verslininkas pasirūpino, kad oficialiai jo vardas nefigūruotų ir naujos įmonės akcininkų ir vadovu buvo skelbiamas statytinis.

Pernai vasarą Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo Rusijos piliečio V. Bairako skundą Migracijos departamentui. Pasirodo, pernai sausio 12 d. Migracijos departamentas atsisakė išduoti V. Bairakui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Sprendimas buvo motyvuotas tuo, jog pareiškėjo elgesys yra vertinamas „kaip socialiai žalingas ir keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei“.

Teismo sprendime nurodoma, kad sprendimas priimtas po Policijos departamento išvados, kad V. Bairako „elgesys yra pasireiškiantis sistemingu administracinės teisės pažeidimu, susijusiu su Kelių eismo taisyklių pažeidimais“.

Nurodo, kad nuo 2014 m. gruodžio gyventi Lietuvoje leidimą (vieneriems metams) turėjęs V. Bairakas už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 5 kartus. Du kartus nubaustas už pažeidimus, kurie kvalifikuojami kaip šiurkštūs, neigiamai apibūdina jo asmenybę, „jis akivaizdžiai ignoruoja nustatytas elgesio normas, nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jų negerbia, kelia pavojų eismo saugumui“.

Skundą dėl Migracijos tarnybos sprendimo padavęs V. Bairakas su sprendimu nesutiko, teigdamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Tuomet buvo nurodyta, kad jo valdoma įmonė „Jutaris“ veikia pelningai, turi 15 darbuotojų.

„Pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, joje planuoja savo ateitį, turi sužadėtinę, todėl suinteresuotas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje“, – argumentuojama, kodėl skundžiamas Migracijos tarnybos sprendimas.

Teismo sprendime taip pat yra nurodytą, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje V. Bairakas turėjo nuo 2014 m. gruodžio 29 d.

Vis dėlto pernai liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė V. Bairako skundo dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jam leidimo gyventi Lietuvoje netenkinti.

Teismo išaiškinime nurodoma, kad asmuo sistemingai daro nusižengimus viešajai tvarkai: per mažiau nei metus už administracinius pažeidimus nubaustas šešis kartus: iš jų vieną kartą už tai, jog viršijo greitį 43 km/h, kitą kartą – 35 km/h., trečią kartą – 26 km/h.

Taip pat bauda buvo skirta už parkavimo mokėjimų pažeidimą. Taip pat nubaustas už darbo laiko apskaitos pažeidimus.

Teismo neįtikino ir argumentai, kad V. Bairakas turi rimtų verslo planų Lietuvoje. Kaip nurodoma sprendime, „Sodros“ duomenimis tuo metu įmonėje dirbo ne 15, kaip tikino pats verslininkas, bet 2 asmenys, tarp kurių jo net nebuvo.

Be to, bendrovės skola „Sodrai“ tuo metu buvo apie 4 tūkst. eurų.

V. Bairakas taip pat teismui buvo nurodęs, kad 2016 m. vasarį vedė Lietuvos pilietę, tačiau teismas šio argumento nenagrinėjo, nes priimant sprendimą Migracijos departamentui nebuvo žinoma apie šį faktą.

Migracijos departamentas dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimo neteikia duomenų, ar konkrečiam asmeniui yra ar buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Dar pernai lapkričio pabaigoje portalui DELFI pavyko susisiekti su V. Bairaku, kuris pasakojo apie savo veiklą ir teikiamas paslaugas Lietuvoje.

Portalui DELFI sausio 16 d. susisiekus mobiliuoju telefonu su V. Bairaku, šis paklaustas, ar turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, jis atsakė, kad tai asmeninis reikalas. Pasiteiravus, kokie verslininko planai Lietuvoje, šis taip pat nurodė, kad tai privatus jo reikalas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (76)