A. Žvybas. Griežtinamos kredito unijų veiklos sąlygos

 (5)
Po keleto per paskutinius metus paskelbtų kredito unijų bankrotų, Seime buvo priimtos reikšmingos Kredito unijų įstatymo pataisos, kurios dar labiau sugriežtino kredito unijų veiklos sąlygas, nustatė papildomų reikalavimų, taip pat stipriai išplėtė Lietuvos banko, kuris yra atsakingas už kredito unijų priežiūrą ir veiklos kontrolę, teises. Pataisos įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 5 d.
Audrius Žvybas
Audrius Žvybas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vienos pakopos steigimas

Visų pirma, iš esmės yra keičiama kredito unijų steigimo procedūra. Vietoje anksčiau galiojusio 2 pakopų steigimo lieka tik viena procedūra – kreipimasis dėl licencijos išdavimo naujai steigiamai kredito unijai (anksčiau pirmiausia reikėjo gauti leidimą steigti uniją, o ją įregistravus Juridinių asmenų registre buvo galima kreiptis dėl veiklos licencijos). Įstatymo pakeitimai numato, kad visų dokumentų parengimas, pateikimas priežiūros institucijai, licencijos gavimas ir steigimo dokumentų pateikimas registruoti Juridinių asmenų registre turi būti atliktas per 18 mėnesių, priešingu atveju steigėjai bus priversti kartoti procedūrą iš naujo. Lietuvos bankas prašymą dėl licencijos išdavimo privalo išnagrinėti ir į jį atsakyti per 12 mėnesių nuo kreipimosi. Pažymėtina, kad komercinių bankų steigimo atveju 2 pakopų sistemą (leidimas + licencija) ir toliau lieka galioti.

Didesni reikalavimai steigėjams ir nariams

Kitas svarbus pakeitimas – steigėjų skaičiaus padidinimas. Vietoje anksčiau numatyto 50 narių dabar kredito unijos privalės būti steigiamos ir turėti ne mažiau kaip 150 narių, kurie dar iki steigiamojo susirinkimo turės apmokėti savo pagrindinius pajus. Išplečiant steigėjų skaičių yra siekiama eliminuoti tuos kredito unijų steigimo atvejus, kuomet kredito unijos buvo steigiamos vienos ar kelių privačių įmonių ar verslininkų iniciatyva finansuoti savo pačių ar susijusių asmenų projektus. Kelių paskutiniųjų kredito unijų bankrotų atvejai parodė, kad tokia praktika yra ydinga ir turi būti ribojama. Be to, taip siekiama grąžinti kredito unijoms tikrąją jų paskirtį – finansuoti tam tikros bendruomenės (vietovės, regiono) poreikius, veikti kaip tarpusavio pagalbos priemonė, todėl akivaizdu, jog steigėjų skaičius turi būti pakankamas.

Atsižvelgiant į tai, įstatymo pakeitimuose aiškiai įtvirtinami narystės kriterijai, pagal kuriuos į kredito uniją gali būti priimami nariai – kiekviena kredito unija savo įstatuose privalės aiškiai apibrėžti, ar į jos narius priimama gyvenamosios (darbo, mokymosi) vietos pagrindu, ar pagal darbovietės ekonominę veiklą, ar pagal vienijančią profesinę sąjungą. Iki šio įstatymo pakeitimų kredito unijos dažnai pro pirštus žiūrėdavo į norinčiųjų įstoti asmenų atitikimą konkretiems narystės kriterijams.

Išskirti dviejų rūšių pajai

Įstatymo pakeitimai išskiria dvi pajaus rūšis - pagrindinį pajų, suteikiantį teisę balsuoti, ir papildomą pajų, kuris gali suteikti teisę į dividendų gavimą, tačiau nesuteikia balsavimo teisių. Išstojimo iš kredito unijos atveju kredito unijos patirti nuostoliai per paskutinį finansinį laikotarpį galės mažinti tik išmokamo pagrindinio pajaus sumą, tačiau papildomas pajus turės būti grąžinimas be sumažinimo. Be to, naujieji pakeitimai numato galimybę leisti tiek paprastuosius, tiek ir privilegijuotuosius pajus, kurių skaičius negali viršyti 1/3 viso pajinio kapitalo dydžio. Privilegijuotųjų pajų reglamentavimas iš esmės atitinka privilegijuotųjų akcijų reglamentavimą akcinių bendrovių atveju.
Didesni kapitalo reikalavimai

Stipriai padidintas minimalus kredito unijos kapitalas tais atvejais, kai kredito unija neketina leisti elektroninių pinigų ir teikti susijusių paslaugų: nuo anksčiau buvusių neadekvačių 15 000 litų dabar toks kapitalas turės siekti bent 500 000 litų. Be to, panašiai kaip ir akcinių bendrovių atveju, atsirado nuostata, numatanti, kad kredito unijos nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ pajinio kapitalo, priešingu atveju kredito unijos valdymo organai privalo imtis skubių priemonių kapitalui atkurti, o to nepadarius priežiūros institucija turi teisę imtis poveikio priemonių.

Pokyčiai valdymo sistemoje

Dalis pakeitimų tiesiogiai įtakoja valdymo organų ir kredito unijos narių susirinkimo organizavimo klausimus. Kaip ir akcinių bendrovių atveju, numatoma galimybė dalyvauti narių susirinkimuose užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kuris sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir pateikus jį akcinės bendrovės akcininkų susirinkimui. Aiškiai įtvirtinama nuostata, kad kredito unijos stebėtojų tarybos nariu galės būti renkamas tik tos kredito unijos narys. Tokia nuostata kelia abejonių dėl jos pagrįstumo, nes stebėtojų tarybos funkcija yra iš šalies prižiūrėti, kaip administracija ir valdyba atlieka savo pareigas, laikosi normatyvų, teisės aktų reikalavimų, įgyvendina kredito unijos tikslus, todėl būtų tikslinga į stebėtojų tarybą rinkti niekaip su konkrečia kredito unija nesusijusius ir jokio suinteresuotumo jos veikla neturinčius asmenis, o ne jos kapitale dalyvaujančius subjektus. Pakeitimais taip pat įtvirtinama jau anksčiau Lietuvos banko valdybos ir Priežiūros tarnybos aktais įvesta egzaminavimo tvarka: numatoma, kad priežiūros institucija turės teisę egzaminuoti kredito unijos vadovus (stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos, vidaus audito tarnybos vadovus, paskolų komiteto ir revizijos komisijos pirmininkus) tiek tais atvejais, kai jie skiriami į pareigas, nors formaliai neatitinka keliamų reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai kredito unijai skiriamos poveikio priemonės ar kai jos inspektavimo rezultatai rodo, kad nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Faktiškai tokios nuostatos suteiks Lietuvos bankui teisę egzaminuoti bet kurios kredito unijos, kurios veikloje aptikta didelių ar mažų pažeidimų, vadovaujantį asmenį.

Griežtesnis prižiūrėtojo vaidmuo

Kita reikšminga įstatymo pakeitimų dalis yra susijusi su Lietuvos banko vykdoma priežiūra. Kaip jau seniai yra numatyta LR bankų įstatyme, taip ir Kredito unijų įstatyme atsiranda nuostatos, pagal kurias galimas kredito unijos skaidymas į „gerąją“ ir „blogąją“ uniją. Pats mechanizmas yra visiškai analogiškas bankų atvejui, taip pat kartu numatant, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ gali dalyvauti tokiame perdavime kompensuodama perduodamo turto trūkumą lyginant su perkeliamais įsipareigojimais (kaip, pvz., Ūkio banko atveju). Taip pat iš Bankų įstatymo yra perkeliamos nuostatos, kurios draudžia teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ar restituciją, kai Lietuvos bankas yra priėmęs sprendimą paskelbti kredito unijos moratoriumą, apriboti teisę disponuoti lėšomis ar panaikinti licenciją – šiais atvejais galimas tik žalos atlyginimas, jei įrodamas žalos faktas ir kitos atsakomybės sąlygos. Įstatymo pakeitimais įtvirtinama nauja poveikio priemonė – galimybė Lietuvos bankui skirti laikinąjį atstovą kredito unijos veiklos priežiūrai, be kurio sprendimo kredito unijos valdymo organų sprendimai atstovo paskyrimo laikotarpiu yra laikomi negaliojančiais.

Reorganizavimo galimybės – vis dar miglotos

Vis dėlto priėmęs tokį didelį kiekį Kredito unijų įstatymo pakeitimų, įstatymų leidėjas nesiryžo aptarti galimos kredito unijų reorganizavimo ar pertvarkymo į komercinius bankus tvarkos. Tvirtinant tokį didelį ir reikšmingą pakeitimų paketą, tai padaryti būtų buvę ne tik racionalu, bet ir patogu, tačiau veikiausiai buvo susidurta su Lietuvos banko pasipriešinimu. Kadangi šiuo metu nė viena kredito unija tokių planų taip pat neskelbia, šis klausimas ir vėl nukeltas ateičiai be konkretaus sprendimo.

Nors dalis minėtųjų pakeitimų yra pakankamai racionalūs ir seniai laukti, vis dėlto visų įstatymo pakeitimų kontekstas aiškiai atskleidžia įstatymų leidėjo ir priežiūros institucijos, su kuria šie pakeitimai buvo derinami, požiūrį, jog kredito unijų tolimesnė plėtra Lietuvoje nebetikslinga, jų skaičius yra pakankamas, todėl nauji rinkos dalyviai, siekiantys užsiimti šia veikla, turės įveikti nepalyginamai daugiau barjerų. Jau veikiančios unijos taip pat turės prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų per tam tikrą periodą, tačiau tikėtina, jog šie pakeitimai gali lemti keleto kredito unijų veiklos pabaigą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Kaip kandidatuojant į parlamentą Australijoje galima užsidirbti milijonus (2)

Švarus ir nekorumpuotas kandidatas į Australijos parlamentą praturtėti gali netgi į jį neišrinktas, nes rinkimų komisija kiekvienam potencialiam parlamentarui už kiekvieną balsą, gautą surinkus daugiau kaip 4 proc. remiančių balsų, moka po 2 dolerius 62 centus, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Australijos verslo naujienas.

Grybų supirkėjai: grybų miškuose daug (8)

Grybus ir uogas superkančios įmonės kasmet perdirba ir patiekia prekybos tinklams vis mažiau lietuviškų miško gėrybių. Pasak bendrovių vadovų, Lietuvoje nuolat mažėja žmonių, užsidirbančių iš jų rinkimo, todėl žaliavos ieškoma kitur, dažniausiai Rusijoje.

JT tiesia pagalbos ranką Turkijos turizmo sektoriui (10)

Jungtinių Tautų Pasaulinio turizmo organizacija (UNWTO) penktadienį pasirašė susitarimą su Turkiją, pagal kurį padės sunkumų dėl įvykdytų kelių teroro aktų ir nepavykusio perversmo patiriančiam šalies turizmo sektoriui.

Tyrimas parodė, kaip skiriasi europiečių ir amerikiečių požiūris (11)

Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą vienija, ne tik tie patys įsipareigojimai pagrindiniams demokratijos principams ar bendras strateginis aljansas, rašoma Amerikos prekybos rūmų pranešime spaudai.

„Vilniaus prekyba“ už sustabdytą „Akropolių“ sandorį iš M. Marcinkevičiaus nori 81 mln. eurų (12)

Vieną didžiausių Lietuvoje verslo grupių valdanti bendrovė „Vilniaus prekyba“ sieks iš smulkiojo vadinamosios VP grupės akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus atgauti 81,25 mln. eurų nuostolių už ilgą laiką stabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. Savo ruožtu M. Marcinkevičius ieškinį vertina kaip piktnaudžiavimą teise.