O gal net pats Paolo Coelho, kuris banalybėmis užtvindė pasaulį ir kuris yra kaip karo nusikaltėlis: karo nusikaltėliai ant savo juodos sąžinės nešioja tūkstančius nekaltai pražudytų gyvybių, o brazilų autorius kažkada prieš Aukščiausiąjį turės atsakyti už visus tuos plakatėlius su minčių simuliacija. „Žmogų myli, nes jį myli. Meilei nereikia priežasties.“ Gilu, kaip išdžiūvęs šulinys su nustipusiu katinu ant dugno.

Jūs klausiate, apie ką aš čia? Prabangiausias ir visiems aukštiems svečiams rekomenduojamas restoranas Armėnijos sostinėje Jerevane.

Vadinasi „Dolmama“, yra centre, sename gyvenamajame name su vidiniu kiemeliu, virš kurio kabo vynuogių kekės, apstatytas saikingai ir santūriai, labai jaukiai. Čia eina tie, kam dienos pietūs yra seniai pamirštas dalykas.

Tokių pačioje Armėnijoje labai maža. Daugiausia tai atvažiuojantys svečiai, ir prie durų apie tai skelbia garbės lenta, ištraukos iš kurios pateiktos pirmojoje šio teksto pastraipoje.

Žinoma, dalis portretų iš tos lentos geriau atrodytų spaudos pranešimuose apie tai, kaip netikėtai smigo į žemę lėktuvas ir, deja, krūvelė aukštų pareigūnų prisiplojo. Nevartykit čia man akių ir nesakykit, kad taip negalima rašyti. Pusė pasaulio žmonių lengviau atsipūstų, jei Kremliaus banditų kuri nors kelionė baigtųsi taip, kaip kažkada baigėsi Dariaus ir Girėno skrydis, jei žinote, ką noriu pasakyti.

Atgal į restoraną. Čia net padavėjai su džinsais ir apsirengę neįpareigojančiai – Armėnijoje tai daug ką pasako. Reiškia, restoranas gali sau tai leisti. Dauguma lankytojų čia nori matyti padavėją apsivilkusį tokiais drabužiais, lyg jis būtų išsiruošęs į laidotuves.

Kažkada ir Lietuvoje taip būdavo: prisiminkite kokį nors restoraną „Bočiai“ arba „Senasis rūsys“. Armėnija šiandien gyvena ten, kur Lietuva buvo kokiais 1985 metais, tai galite ir įsivaizduoti, kaip radikalu, jų akimis žiūrint, yra džinsuotas padavėjas.

Valgiaraštis byloja apie kaukazietiško maisto mišinį su klasikine europietiška virtuve, ir aš nieko prieš tai neturiu. Savaitė Armėnijoje, kertant ėrieną triskart per dieną, gali būti išbandymas, jei nesi kaukazietis. Čia viskas švelniau.

Lęšių sriuba su trintais riešutais (€7) buvo dieviška. Sriubas jie čia moka gaminti – labai jauku, balansuota, ne per riebu. Šiame dubenėlyje buvo visa Armėnijos idėja apie šiltą, mielą namų maistą.

Suktinukai, kur riešutų masė buvo susukta į baklažaną, pakepintą ant grilio (€7), buvo švelnūs, o riešutų masė jiems suteikė stiprų, išraiškingą skonį, tačiau tai nebuvo tas maistas, kurį sapnuočiau naktimis.

Garuose virti kaulų čiulpai (€9,70) su crostini džiūvėsiais ir uogiene buvo ne kiekvienam – bet man visai patiko. Tai toks kiek dekadentiškas maistas, kurį anksčiau valgydavo tie, kas kitokio maisto negalėdavo sau leisti, o dabar renkasi tie, kas mėgaujasi varguolių maistu kaip naująja prabanga.

Panašiai ir su putpele (€17), nuimta nuo kaulo ir sudėta į vynuogių lapus – paukštiena buvo skani ir sultinga, dailiai pateikta, bet kažkodėl nepribloškė. Gal tai nebuvo mano geriausia diena, o gal tiesiog restoranas neišmoko manęs stebinti.

Ožkienos kepsnys su peletrūnais (€17) parodė kalnų šalies populiariausią naminį gyvulį iš geros pusės. Ožkiena švelnesnė už ėrieną, kartu ir šiek tiek blankesnė. Stiprus, net kerpantis liežuvį šviežių peletrūnų skonis agresyviai permušė ožio skonį. Įdomu, bet tik tiek.

Apie desertus nieko negaliu pasakyti, nes jų nemėgstu – turbūt turėčiau pamėgti (toks darbas), bet kol kas dar nepamėgau. Kava prie deserto yra turkiška, tačiau jos turkiška niekas nevadina – ją vadina kava rytietiškai. Turkijos čia nemėgsta, dėl suprantamų priežasčių.

Kadangi norėjosi kokio nors uždrausto vaisiaus, tai užsisakėme vyno iš okupuotos Azerbaidžiano teritorijos, kurią kontroliuoja Armėnija – Kalnų Karabacho (€29).

Tai labai brangu, Armėnijos mastais, net ir labai brangiame restorane (abejoju, ar gamintojas gavo nors €1 už tą butelį), bet ką darysi, kai gyveni vieną kartą. Vynas buvo maloniai sutaurintas, stiprių taninų, bet širdyje kaimiškas.

Dviese, su arbatpinigiais ir gėrimais, sumokėjome 60 000 dramų (€113), tai yra, du armėniškus mėnesinius atlyginimus, gavome vidutinišką malonumą ir turbūt dar kartą ten pat neitume, nes net ir Jerevane yra įdomesnių vietų.

Trys žąsys iš penkių.

Dolmama, Pushkin Street 10, Jerevanas, Armėnija. Tinklalapis. Facebook profilis.

Kasdien nuo 11:00 iki 23:30.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (437)