Iškalbingi rezultatai – per mažiau nei metus 600 gautų skundų iš verslo kompanijų dėl verslo suvaržymo ar korupcijos, iš kurių iškelta 350 bylų – kalba apie Algirdo Šemetos darbą Kijeve, tapus Ukrainos verslo ombudsmenu 2015 gegužės mėnesį.

Dukart finansų ministras, dukart eurokomisaras Ukrainos Vyriausybės buvo paskirtas verslo ombudsmenu, kurio užduotis − kovoti su korupcija, gerinti Ukrainos investicinę aplinką bei didinti viešojo sektoriaus skaidrumą, apskaitą ir atvirumą visuomenei.

Trumpam pokalbiui prisėdęs Algirdas Šemeta, atsakė į tinklaraščio Euroblogas.lt klausimus.

– Pirmiausia smalsu paklausti – kaip jums sekasi Ukrainoje?

– Sekasi gerai, tik labai užsiėmęs. Čia esame penkiolikos žmonių komanda, o gauname labai daug skundų, tad krūvis išties didelis. Tarptautinė organizacija „Transparency International“ pagal korupcijos suvokimo indeksą Ukrainai skyrė 130-ąją vietą, kai tuo tarpu Lietuva, kur korupciją irgi laikome viena iš savo piktžolių, užėmė 32 vietą.

– Kokių skundų sulaukiate daugiausiai?

– Nuo praėjusių metų gegužės sulaukėme daugiau kaip 600 skundų, kuriuos išnagrinėjus buvo iškelta 350 bylų – daugiausiai dėl sankcijų taikymo, neišduotų verslo leidimų, pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo, korupcijos.

Ne visus skundus, kuriuos gauname, nagrinėjame, kadangi mūsų užduotis spręsti problemas tarp verslo ir valstybės, o ne tarp privačių verslo struktūrų.

– Daugiausia sprendimų valstybės ar verslo naudai?

– Manau, kad apie 90 proc. iškeltų bylų buvo išspręsta verslo naudai. Džiaugiuosi, kad į mus besikreipiantieji pozityviai vertina mūsų darbą, sulaukiame gerų ir labai gerų atsiliepimų iš kompanijų, kurių bylas nagrinėjame.

– Kuo skiriasi Lietuvos ir Ukrainos verslo kultūra?

– Jei kartais galvojame, kad Lietuvoje daug biurokratijos, tai Ukrainoje jos daug daugiau, atrodo, jog žmonės labiau orientuojasi į procesą, o ne į turinį. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad Ukrainoje kompanijai neišduodamas verslo leidimas, kadangi prašymo formoje tarpai tarp eilučių ne 1,5 intervalo, o 2 intervalai.

Taip pat korupcija Ukrainoje yra antra problema pagal svarbą po karinio konflikto: būna, kad kompanijoms ilgai negrąžinamas pridėtinės vertės mokestis, o už proceso pagreitinimą statytiniai bando pasipelnyti, reikalaudami 25-30 proc. gražinamos sumos.

– Kokia situacija Ukrainoje yra dabar? Kaip valstybei pavyksta atsitiesti po politinių reformų ir karinių konfliktų?

– 2015 m. Ukrainoje įvyko daug svarbių ir didelių reformų: registrai tapo atviri, viešųjų pirkimų sistemos persikėlė į elektroninę erdvę, persitvarkė valstybės iždo operacijos, sukurtas antikorupcijos mechanizmas.

Kai pagalvoji, padaryta iš tiesų daug, o rezultatų dar laukiama. Ukrainos žmonės labai tiki šiomis reformomis, jų dideli lūkesčiai ir rezultatų norima labai greitai, tad visuomenės nepasitenkinimas kyla dėl taip greitai neatsirandančių pokyčių, kurių norisi.

Tad šie metai yra labai svarbūs, sakyčiau net kritiniai – ar pavyks įgyvendinti viską, ką Ukraina yra užsibrėžusi.

– Ukrainoje šiuo metu dirba daugiau kaip 10 aukšto lygio Lietuvos ekspertų. Kaip manote, kodėl?

– Lengva paaiškinti, nes esame išgyvenę tuos pačius transformacijos etapus, kuo dabar gyvena Ukraina. Lietuviai tikrai yra trejetuke, kurie padeda ir konsultuoja šią šalį. Be mūsų čia gausu aukšto lygio ekspertų iš Lenkijos ir Gruzijos. Ukrainiečiai labai vertina mūsų patirtį, laiko mus tvirtais sąjungininkais, gerais konsultantais ir partneriais.

– Kodėl baigęs tarnybą Europos Komisijoje vietoj karjeros Lietuvoje ar ES šalyse, pasirinkote Ukrainą?

– Ukraina itin svarbi geopolitine prasme. Tai, kaip šiai šaliai seksis įgyvendinti reformas, užtikrinti šalies saugumą, turės įtakos tiek Europos Sąjungai, tiek visam pasauliui. Man labai svarbus šis projektas.