Naujos užsieniečių verslo plėtojimo sąlygos įtvirtintos dar šių metų birželio mėn. priimtais Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais.
Buvome vieni patraukliausių Europoje smulkiam verslui
Iki šiol Lietuva buvo laikoma viena patraukliausių Europos valstybių potencialiems smulkaus verslo imigrantams, kadangi čia, skirtingai nei daugumoje kitų valstybių narių, užsieniečiui pakakdavo pakankamai minimalių investicijų į nuosavą verslą. T.y. pakakdavo įkuri Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę, bei užsitikrinti, kad užsieniečio turimo bendrovės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudarytų ne mažiau kaip 50 000 Lt. Tačiau jei užsienietis tokioje savo įsteigtoje bendrovėje papildomai įsidarbindavo ir jos vadovu, pakakdavo ir įstatymų nustatyto minimalaus 10 000 Lt įstatinio kapitalo.
Remiantis Europos migracijos tinklo duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo išduoti apie 4,2 tūkst. leidimai užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu, t.y. šiems dažniausiai įsigijus Lietuvoje registruotas įmones ir paskyrus save jų vadovais.
Tikrasis siekis – riboti imigraciją į Šengeno erdvę
Pradėdami verslą Lietuvoje užsieniečiai įgyja teisę apsigyventi ilgesniam laikui Lietuvoje, o kartu ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę, todėl tokiu būdu iš ties neretai būdavo steigiami ir fiktyvūs verslai. Todėl pagrindinis naujų apribojimų tikslas – spręsti imigracijos į Šengeno erdvę problemą.
Sprendimas neadekvatus kaimyninių šalių kontekste
Įstatymo pakeitimais reikšmingai apsunkiname galimybes užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, pradėti verslą Lietuvoje, o imigracijos į Šengeno erdvę problemos iš esmės nesprendžiame, nes šiai dienai pageidaujantiems imigruoti į Šengeno yra ir paprastesnių būdų tikslui pasiekti. Kaip pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje teisei į leidimą laikinai gyventi įgyvendinti šiai dienai pakanka įsigyti tam tikro vertės nekilnojamojo turto, tuo tarpu Lietuvoje turimas nekilnojamasis turtas tokios teisės nesuteikia.
Negana to, tokiu atveju teisė gyventi Latvijoje suteikiama ne tik į nekilnojamąjį turtą investavusiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams, kas tokiems imigrantams yra išties svarbu, tuo tarpu Lietuvoje teisė įsivežti šeimos narius ir toliau lieka itin suvaržyta. Šis Latvijos teisinio reguliavimo pavyzdys rodo naujų teisinių apribojimų imigracijai riboti mažareikšmį tikslingumą, o jo poveikis Lietuvos, kaip patrauklios verslui aplinkos įvaizdžio formavimui, gali būti reikšmingas. Tai taip pat dar kartą primena, kad sprendžiant teisinio reguliavimo problemas Europos Sąjungos mastu pasirenkamų priemonių tikslingumas turėtų būti vertinamas kompleksiškai – t.y. Europos Sąjungos kontekste, arba bent jau atsižvelgiama į artimiausių kaimyninių šalių praktiką.
Amerikos prekybos rūmai įžvelgia sprendimo trūkumus tarptautinių santykių perspektyvoje
Amerikos prekybos rūmų atstovas siūlo priimant tokius sprendimus atsižvelgti ir į platesnę tarptautinių santykių reguliavimo perspektyvą. Pasak Amerikos prekybos rūmų Valdybos pirmininko Tado Vizgirdos, šiuo metu Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos artėja prie transatlantinės laisvos prekybos sutarties pasirašymo, kuria siekiama mažinti tiek tarifinius tiek netarifinius barjerus ir paskatinti šių didžiųjų ekonomikų glaudesnį bendradarbiavimą. Tuo tarpu inicijuodami tokias priemonės kaip dvigubai didesnio įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas bei būtinybė įdarbinti ne mažiau nei tris lietuvius elgiamės atvirkščiai ir apsunkiname smulkių ir vidutinių užsienio investuotojų galimybes pradėti verslą Lietuvoje.