A. Maliauskaitė. Žalia šviesa valiutos keitykloms

 (18)
Ilgą laiką valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje teikė tik kredito įstaigos (komerciniai bankai, kredito unijos), mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, finansų maklerio įmonės, kiek tai buvo susiję su jų teikiamomis paslaugomis. Tačiau atsižvelgus į užsienio valstybių (Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kt.) praktiką ir į realų poreikį, buvo nuspręsta leisti Lietuvoje vėl steigti valiutos keityklas, kuriose bus atliekamos operacijos tik grynaisiais pinigais, neįsteigiant banko, kredito unijos, ar kt.
Aušra Maliauskaitė
Aušra Maliauskaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Naujas reglamentavimas

2014 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valiutos keityklos operatorių įstatymą (toliau – Įstatymas), kuris atveria galimybę teikti valiutos keitimo paslaugas tiek Lietuvos, tiek užsienio juridiniams asmenims, nesantiems kredito įstaigomis ar kt. Įsigaliojus šiam Įstatymui, asmenys, norintys išsikeisti grynuosius pinigus, galės tai padaryti ne tik komerciniuose bankuose, kt. bet ir valiutos keityklose.

Įstatymu yra įgyvendinama ES direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (toliau – Direktyva). Rengiant Įstatymą į jį buvo perkeltos Direktyvos sąlygos (i) nustatyti reikalavimus valiutos keityklos operatoriaus vadovo reputacijai, (ii) numatyti, kad valiutos keityklos operatorius turi būti licencijuojamas arba įregistruojamas valstybėse narėse, (iii) nustatyti, jog valstybės narės privalo užtikrinti, kad priežiūros organai įstatymų ar kitų teisės aktų pagrindu būtų įgalioti prižiūrėti valiutos keityklos operatorių, kt.

Reikalavimai valiutos keityklos operatoriams

Valiutos keitimo paslauga yra suprantama kaip užsienio valiutos pirkimas ir (arba) pardavimas grynaisiais pinigais. Pažymima, kad valiutos keityklos operatorius galės pirkti ir parduoti tik grynuosius pinigus. Įstatyme numatyta, kad valiutos keitimo paslaugas galės teikti juridiniai asmenys, kurie bus įrašyti į valiutos keityklų operatorių sąrašus ir valdys valiutos keityklas. Išplėtus asmenų, galinčių teikti valiutos keitimo paslaugas, ratą, bus sudaromos palankesnės sąlygos valiutos keitimo konkurencijai.

Įstatyme numatyta, kad teikti valiutos keitimo paslaugas gali ir užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita organizacija, įskaitant užsienio finansų įmonę, šiuo tikslu steigdama patronuojamąsias įmones, filialus, įsigydama jau veikiančių įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių, o Europos ekonominės erdvės valstybės finansų įmonė, atitinkanti Įstatymo nurodytas sąlygas, turi teisę teikti valiutos keitimo paslaugas tiek įsteigusi, tiek neįsteigusi filialo Lietuvos Respublikoje.

Tiek Įstatyme numatyti Lietuvos, tiek užsienio juridiniai asmenys galės teikti valiutos keitimo paslaugas tik tuomet, kai priežiūros institucija – Lietuvos bankas – įrašys juos į valiutos keityklos operatorių sąrašą.

Reikalavimai valiutos keitykloms

Valiutos keitykla turi būti įrengta taip, kad užtikrintų saugią aplinką valiutos keityklos darbuotojams ir klientams, tinkamą pinigų apsaugą ir teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, pinigų tvarkymą, laikymąsi. Įstatymas reglamentuoja, kad kiekvienoje valiutos keitykloje matomoje vietoje turi būti aiškiai pateikiama išsami informacija apie valiutos keityklos operatoriaus taikomus įkainius už teikiamas paslaugas ir informacija apie tą dieną perkamos ir parduodamos valiutos kainas.

Priežiūros institucija

Valiutos keityklos operatorių veiklos priežiūrą atliks Lietuvos bankas. Jam bus suteikiama teisė imtis tam tikrų priemonių, jeigu nustatomas Įstatymo reikalavimų pažeidimas ar nesilaikymas. Griežčiausia poveikio priemonė bus uždraudimas teikti valiutos keitimo paslaugas, lengviausia - įspėjimas. Priežiūros institucijai taip pat bus suteikiama teisė tikrinti valiutos keityklos operatorius, ar asmenis, pateikusius prašymus įrašyti juos į valiutos keityklos operatorių sąrašą. Priežiūros institucija iki 2014 m. spalio 31 d. yra įpareigota priimti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kol kas minėtų teisės aktų projektai nėra viešai prieinami.

Susijusių įstatymų pakeitimai

Priimant naująjį Įstatymą kartu buvo pakeista ir dalis kredito, mokėjimo ir elektroninių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų (taip pat įsigaliosiantys 2014 m. lapkričio 1 d.). Pavyzdžiui, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme bei Kredito unijų įstatyme numatyta, kad tiek elektroninių pinigų įstaigos, tiek kredito unijos taip pat turės teisę teikti valiutos keitimo paslaugas (grynaisiais pinigais), kaip nelicencines finansines paslaugas.

Tikėtina, kad įsigaliojus Įstatymui, atsiras didesnė konkurencija tarp šią paslaugą teikiančių įstaigų, kas savo ruožtu lems palankesnes galimybes vartotojams keičiantis valiutą pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikėją. Be to, Įstatymas yra labai palankus užsienio bendrovėms „įeiti“ į Lietuvos rinką teikiant išimtinai valiutos keitimo paslaugą, nesteigiant banko, kredito unijos, ar kt., kas anksčiau teisiškai buvo neįmanoma.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

„Prada" deda viltis į jaunus pirkėjus (5)

Italijos aukštosios mados bendrovė „Prada“ pranešė apie pirmąją šių metų pusę 25 proc. smukusį pelną, tačiau tikisi užmegzti ryšį su jaunais pirkėjais, susiviliosiančiais lankstesnėmis kainomis ir galimybe įsigyti prekių internetu, praneša BBC.

Padidinta minimali alga kai kuriems kirto per kišenę (142)

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pripažįsta, kad nuo liepos 1-osios minimaliai algai padidėjus iki 380 eurų, kai kurie dirbantieji neteks anksčiau gautų pašalpų.

Prieš šventę – smūgis netvarkingai picerijai (20)

Pasaulio ultratriatlono metu miesto viešojo maitinimo įstaigos laukia didesnio klientų srauto nei paprastai ir tikisi gerai uždirbti, tačiau vienai iš jų ypač nepasisekė.

Pradėtas tyrimas dėl galimai diskriminuojamos įdarbinimo politikos vyrų grožio studijoje (31)

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo tyrimą kontrolierės Agnetos Lobačevskytės iniciatyva dėl vyrų grožio studijos „Men's Spot“ vadovo įdarbinimo politikos, kuri galimai diskriminuoja asmenis dėl tautybės. Lygių galimybių įstatymas numato darbdavio pareigą priimant į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, neatsižvelgiant į asmenų tautybę. Šios pareigos nevykdymas laikomas lygių galimybių pažeidimu.

Euro zonoje išduodama daugiau paskolų (3)

Euro zonoje liepą verslui išduota daugiau paskolų, o tai rodo, kad pinigų sąjungos valstybės yra atsparios „Brexit' sukeltiems padariniams, tad mažiau reikės ir Europos centrinio banko (EC) skiriamų ekonomikos skatinimo priemonių, praneša „Market Watch“.