A. Maliauskaitė. Kam priklauso „LinkedIn“ kontaktai – Jums ar Jūsų darbdaviui?

 (16)
Ar profesinio tinklo „LinkedIn“ kontaktai, kuriuos prijungėte prie savo tinklo po verslo pusryčių, susitikimų su klientais ar verslo renginių (en. networking event) yra jūsų? Ar galite šiuos kontaktus pasilikti sau, kai nutrūksta darbo santykiai?
Aušra Maliauskaitė
© R. Šeškaičio nuotr.

Paprastai laikoma, jog „LinkedIn“ kontaktai priklauso asmeniui, kuris savo vardu sukūrė „LinkedIn“ profilį bei valdo, naudojasi ir disponuoja prisijungimo slaptažodžiu. Tačiau esama situacijų, kai galima būtų laikyti, kad „LinkedIn“ kontaktai priklauso darbdaviui. Vertinant situaciją, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, kaip buvo užmegzti kontaktai, t.y. darbo tikslais ar asmeniniais, socialiniais tikslais. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar darbdavys ėmėsi priemonių tokiai informacijai apsaugoti.

Teisinėmis priemonėmis būtų laikoma „LinkedIn“ kontaktų įtraukimas į darbdavio komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, šio sąrašo patvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka bei rašytinis darbuotojo supažindinimas su šiuo sąrašu. Taip darbdavys konstatuoja, kad „LinkedIn“ kontaktinė informacija darbdavio yra laikoma konfidencialia ir kad darbdavys ėmėsi teisinių priemonių jai apsaugoti.

Svarbu nepamiršti ir techninių priemonių. Darbdavys gali darbuotojui sukurti „LinkedIn“ profilį (ir prisijungimo slaptažodį) darbo tikslais. Tokiu atveju darbdavio vidaus norminiuose teisės aktuose (vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose, kt.) reikėtų reglamentuoti, jog darbuotojas neturi teisės „LinkedIn“ slaptažodžio pakeisti arba turi teisę jį pakeisti tik esant išankstiniam rašytiniam darbdavio sutikimui bei privalo informuoti darbdavį apie naują slaptažodį. Kitas būdas - periodiškai kopijuoti duomenis i darbdavio duomenų bazę. Tačiau ir tai negarantuoja visiško darbdavio saugumo.

Jei darbdavys sukuria „LinkedIn“ profilį darbuotojui darbo tikslais, tačiau darbuotojas disponuoja slaptažodžiu, jis gali bet kuriuo metu slaptažodį pakeisti ir su kontaktine informacija elgtis savo nuožiūra. Todėl darbdaviui rekomenduotina numatyti darbdavio vidaus norminiuose teisės aktuose naudojimosi profesiniu tinklu „LinkedIn“ tvarką, o savavališką slaptažodžio pakeitimą, informacijos (kontaktų) naudojimą savo ar kitų asmenų naudai įtvirtinti kaip šiurkštų darbo pareigų (darbo drausmės) pažeidimą, dėl ko darbuotojas galėtų būti atleidžiamas be įspėjimo (bei prarandant teisę i išeitinę išmoką), o darbdavys galėtų reikalauti žalos atlyginimo.

Vis dėlto, nepaisant darbdavio pastangų apsaugoti konfidencialią informaciją, gali kilti klausimas, ar kontaktas yra darbo, ar asmeninis? Kaip vertinti tokią situaciją, jei kontaktas buvo įtrauktas į „LinkedIn“ po verslo renginio (en. networking event), kurį organizavo darbdavys, o darbuotojas pradinį kontaktą buvo užmezgęs anksčiau kitame socialiniame (ne darbo) renginyje? Arba jeigu verslo pusryčių metu užmezgamas kontaktas dėl to, jog sutiktas asmuo yra giminaičio kolega? Arba asmeniu, kuris tapo darbdavio klientu, nes yra asmeninis darbuotojo pažįstamas?

Siekiant išvengti dviprasmiškų situacijų, patartina aiškiai apibrėžti darbdavio vidaus norminiuose teisės aktuose, jog visi kontaktai užmegzti „LinkedIn“ profilyje darbo santykių metu yra laikomi darbo kontaktais ir darbuotojas neturi teisės prijungti asmeninių kontaktų į „LinkedIn“. Taip pat patartina numatyti, jog, pažeidus šį įsipareigojimą (t.y. jei asmeniniai kontaktai darbuotojo pasirinkimu būtų prijungiami į „LinkedIn“), darbuotojas negali remtis aplinkybe, jog kontaktai buvo asmeniniai.

Iki šiol Lietuvoje neužfiksuota teisminių ginčų šiuo klausimu, o darbdaviai į šį reiškinį žiūri gana atlaidžiai bei palieka savireguliacijai. Žala darbdaviui gali kilti tuomet, jei darbuotojas, nutrūkus darbo santykiams, imtų laisvai disponuoti „LinkedIn“ esančiais kontaktais (klientų, tiekėjų, verslo partnerių kontaktine informacija) savo ar kitų asmenų naudai. Bendro pobūdžio įsipareigojimas neatskleisti darbdavio komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos galėtų būti nepakankamas saugiklis, jei darbuotojas laikytųsi pozicijos ir įrodinėtų, jog „LinkedIn“ profilyje esanti kontaktinė informacija priklauso jam, o ne darbdaviui ir tai yra darbuotojo privataus gyvenimo dalis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Suomijoje pabėgėliai savo noru dirba už dyką (12)

Suomijos įdarbinimo agentūros inspekcija paviešino faktus, kad nemažai į šalį atvykusių prieglobsčio prašytojų dirba visai be jokio atlyginimo. Dauguma jų daro tai savo noru.

Pasaulinės pensijų sistemos deficitas iki 2050 metų viršys 400 trln. dolerių (16)

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir esant žemam pensijų fondų investicijų pajamingumui, lėšų sankaupų deficitas iki 2050 metų pasieks 427,8 trln. dolerių, arba penkis kartus daugiau už dabartinį pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tai teigiama naujausioje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje.

Atleistas „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo vadovas (15)

Penktadienį iš pareigų atleistas į teisėsaugos akiratį patekęs „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Julius Mikšys. Tai BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Kinijos reformų nepakanka sustabdyti skolos augimą (2)

Kinijos struktūrinės reformos sulėtins šalies skolos naštos augimo tempus, bet jų nepakaks norint skolos didėjimą sustabdyti, pareiškė reitingų agentūros „Moody's“ atstovai, perspėdami apie galimą dar vieną Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimą, tuo atveju, jeigu šalies valdžia nesiims priemonių viešosios skolos augimui sustabdyti. Apie tai informuoja „Reuters“.

Vietoje „Marks and Spencer“ – nauji šeimininkai (29)

Čia bus „Huracán Coffee“, skelbia užrašai ant buvusios „Marks and Spencer“ parduotuvės Gedimino pr. langų.