A. Maliauskaitė. Kam priklauso „LinkedIn“ kontaktai – Jums ar Jūsų darbdaviui?

 (16)
Ar profesinio tinklo „LinkedIn“ kontaktai, kuriuos prijungėte prie savo tinklo po verslo pusryčių, susitikimų su klientais ar verslo renginių (en. networking event) yra jūsų? Ar galite šiuos kontaktus pasilikti sau, kai nutrūksta darbo santykiai?
Aušra Maliauskaitė
© R. Šeškaičio nuotr.

Paprastai laikoma, jog „LinkedIn“ kontaktai priklauso asmeniui, kuris savo vardu sukūrė „LinkedIn“ profilį bei valdo, naudojasi ir disponuoja prisijungimo slaptažodžiu. Tačiau esama situacijų, kai galima būtų laikyti, kad „LinkedIn“ kontaktai priklauso darbdaviui. Vertinant situaciją, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, kaip buvo užmegzti kontaktai, t.y. darbo tikslais ar asmeniniais, socialiniais tikslais. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar darbdavys ėmėsi priemonių tokiai informacijai apsaugoti.

Teisinėmis priemonėmis būtų laikoma „LinkedIn“ kontaktų įtraukimas į darbdavio komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, šio sąrašo patvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka bei rašytinis darbuotojo supažindinimas su šiuo sąrašu. Taip darbdavys konstatuoja, kad „LinkedIn“ kontaktinė informacija darbdavio yra laikoma konfidencialia ir kad darbdavys ėmėsi teisinių priemonių jai apsaugoti.

Svarbu nepamiršti ir techninių priemonių. Darbdavys gali darbuotojui sukurti „LinkedIn“ profilį (ir prisijungimo slaptažodį) darbo tikslais. Tokiu atveju darbdavio vidaus norminiuose teisės aktuose (vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose, kt.) reikėtų reglamentuoti, jog darbuotojas neturi teisės „LinkedIn“ slaptažodžio pakeisti arba turi teisę jį pakeisti tik esant išankstiniam rašytiniam darbdavio sutikimui bei privalo informuoti darbdavį apie naują slaptažodį. Kitas būdas - periodiškai kopijuoti duomenis i darbdavio duomenų bazę. Tačiau ir tai negarantuoja visiško darbdavio saugumo.

Jei darbdavys sukuria „LinkedIn“ profilį darbuotojui darbo tikslais, tačiau darbuotojas disponuoja slaptažodžiu, jis gali bet kuriuo metu slaptažodį pakeisti ir su kontaktine informacija elgtis savo nuožiūra. Todėl darbdaviui rekomenduotina numatyti darbdavio vidaus norminiuose teisės aktuose naudojimosi profesiniu tinklu „LinkedIn“ tvarką, o savavališką slaptažodžio pakeitimą, informacijos (kontaktų) naudojimą savo ar kitų asmenų naudai įtvirtinti kaip šiurkštų darbo pareigų (darbo drausmės) pažeidimą, dėl ko darbuotojas galėtų būti atleidžiamas be įspėjimo (bei prarandant teisę i išeitinę išmoką), o darbdavys galėtų reikalauti žalos atlyginimo.

Vis dėlto, nepaisant darbdavio pastangų apsaugoti konfidencialią informaciją, gali kilti klausimas, ar kontaktas yra darbo, ar asmeninis? Kaip vertinti tokią situaciją, jei kontaktas buvo įtrauktas į „LinkedIn“ po verslo renginio (en. networking event), kurį organizavo darbdavys, o darbuotojas pradinį kontaktą buvo užmezgęs anksčiau kitame socialiniame (ne darbo) renginyje? Arba jeigu verslo pusryčių metu užmezgamas kontaktas dėl to, jog sutiktas asmuo yra giminaičio kolega? Arba asmeniu, kuris tapo darbdavio klientu, nes yra asmeninis darbuotojo pažįstamas?

Siekiant išvengti dviprasmiškų situacijų, patartina aiškiai apibrėžti darbdavio vidaus norminiuose teisės aktuose, jog visi kontaktai užmegzti „LinkedIn“ profilyje darbo santykių metu yra laikomi darbo kontaktais ir darbuotojas neturi teisės prijungti asmeninių kontaktų į „LinkedIn“. Taip pat patartina numatyti, jog, pažeidus šį įsipareigojimą (t.y. jei asmeniniai kontaktai darbuotojo pasirinkimu būtų prijungiami į „LinkedIn“), darbuotojas negali remtis aplinkybe, jog kontaktai buvo asmeniniai.

Iki šiol Lietuvoje neužfiksuota teisminių ginčų šiuo klausimu, o darbdaviai į šį reiškinį žiūri gana atlaidžiai bei palieka savireguliacijai. Žala darbdaviui gali kilti tuomet, jei darbuotojas, nutrūkus darbo santykiams, imtų laisvai disponuoti „LinkedIn“ esančiais kontaktais (klientų, tiekėjų, verslo partnerių kontaktine informacija) savo ar kitų asmenų naudai. Bendro pobūdžio įsipareigojimas neatskleisti darbdavio komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos galėtų būti nepakankamas saugiklis, jei darbuotojas laikytųsi pozicijos ir įrodinėtų, jog „LinkedIn“ profilyje esanti kontaktinė informacija priklauso jam, o ne darbdaviui ir tai yra darbuotojo privataus gyvenimo dalis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (24)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (36)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (730)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Vilniečiai daugiabučio administratore galės rinktis „Grindą“ (31)

Vilniaus savivaldybei priekaištaujama, kad ji galimai bando monopolizuoti daugiabučių namų administravimo rinką mieste.

Gavusi pinigus G. Kildišienės mama pamiršo vieną esminę detalę?

Netylant skandalui dėl Seimo narės, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojos Gretos Kildišienės automobilio, kilo klausimų ir už kokias lėšas jį pirko parlamentarės mama, nes tvirtinama, kad mama gautų lėšų nedeklaravo.