A. Maliauskaitė ir M. Šilkūnaitė. Privatumas darbo vietoje: ar darbdavys gali skaityti Jūsų laiškus?

 (13)
Darbuotojų ir jų darbo vietos stebėjimas tampa vis aktualesnis klausimas šiandieniniame technologijų pasaulyje. Nors techninės priemonės palengvina darbuotojų darbo funkcijų atlikimą ir geresnių bei spartesnių darbo rezultatų siekimą, tačiau kartu jų pasitelkimas darbdavio interesais gali kelti rimtą pavojų darbuotojų privatumui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnis asmenims garantuoja teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) byloje Niemietz v. Vokietija, 1992 yra išaiškinęs, jog privataus gyvenimo sąvoka neapsiriboja tik privačia aplinka, bet numatyta apsauga apima ir profesinę veiklą.
A. Maliauskaitė ir M. Šilkūnaitė. Privatumas darbo vietoje: ar darbdavys gali skaityti Jūsų laiškus?
© Reuters/Scanpix

Teisinis reglamentavimas

Privačiame gyvenime elektroniniai ryšiai, internetas, elektroninis paštas yra paties asmens rūpestis. Tačiau kyla klausimų, kaip tokie duomenys yra traktuojami darbo vietoje. Pažymėtina, jog Lietuvoje nėra specialaus teisinio reglamentavimo, susijusio su darbuotojo elektroninės darbo vietos stebėjimu ir/ar sekimu. Darbuotojo (kaip ir bet kurio kito asmens) duomenims ir jų apsaugai yra taikomos bendros asmens duomenų apsaugos ir komunikacinio privatumo nuostatos. Pažymėtina, jog EŽTT byloje Halford v. Jungtinę Karalystę, 1997, yra išaiškinęs, jog „privatus gyvenimas“ ir „susirašinėjimas“ apima taip pat ir telefoninius pokalbius darbo vietoje.

Elektroninė darbo vieta

Elektroninę darbo vietą sudaro kompiuteris, elektroniniai ryšiai, internetas, el. paštas, išmanusis telefonas, ir t.t. Elektroninę darbo vietą darbdavys suteikia darbuotojui, kad įgalintų atlikti darbines užduotis, bet ne savo asmeninių poreikių tenkinimui. Tačiau darbuotojo teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą neišnyksta vien dėl to fakto, jog darbuotojas naudojo savo elektroninę darbo vietą ar darbdavio jam suteiktas priemones savo asmeniniams interesams tenkinti. Todėl darbdavio vykdomas elektroninės darbo vietos stebėjimas gali riboti darbuotojo teisę į privatų gyvenimą. Šiuo atveju yra svarbu surasti interesų pusiausvyrą, t.y. teisės į privatumą ir darbdavio interesų apsaugos pusiausvyrą.

Interesų pusiausvyra

EŽTT, Lietuvos Respublikos teismai, 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/45/EB) dėl asmens duomenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ES direktyva dėl asmens duomenų apsaugos) pabrėžia šiuos du pagrindinius principus ieškant darbdavio interesų ir darbuotojo teisės į privatumą ir jo neliečiamybę suderinamumo – proporcingumą ir teisėtumą. Proporcingumo principas reiškia, jog asmens duomenys, įskaitant surinktus stebėjimo metu, turi būti adekvatūs ir proporcingi atsižvelgiant į tokių duomenų rinkimo tikslus. Šis principas neleidžia stebėti darbuotojų, klausytis jų pokalbių ir pan. be konkretaus tikslo. Teisėtumo principas reikalauja, kad bet kokia duomenų tvarkymo operacija gali būti vykdoma tik tokiu atveju, jeigu ji atliekama teisėtam tikslui. Tokiu teisėtu tikslu galėtų būti darbdavio interesų apsauga nuo pavojų, susijusių su komercinės paslapties perdavimu tretiesiems asmenims elektroniniu paštu, telefonu ar kitais būdais.

Darbuotojų elektroninio pašto ir interneto naršymo stebėjimas

ES direktyva dėl asmens duomenų apsaugos reikalauja, kad bet kokia darbuotojo stebėjimo forma būtų būtina konkrečiam, aiškiai išreikštam ir racionaliam tikslui pasiekti. Darbdaviai visais atvejais prieš imdamiesi darbuotojų elektroninio pašto ir/ar interneto naršymo, Skype pokalbių stebėjimo, turėtų įsitikinti, kad pageidaujamam tikslui pasiekti nėra galimybės panaudoti kitas priemones, mažiau besikišančias į darbuotojų privatų gyvenimą. Tokių priemonių darbdaviai dažniausiai imasi norėdami apsaugoti savo verslo konfidencialią informaciją arba įrodyti, kad darbuotojas darbo metu atlieka neleistinus veiksmus. EŽTT byloje Copland v. Jungtinę Karalystę, 2007, kurioje darbdavys stebėjimą vykdė siekdamas nustatyti, ar darbuotojas pernelyg dažnai nesinaudoja darbdaviui priklausančiais įrenginiais asmeniniais tikslais (buvo stebimas tiek telefonas, tiek elektroninis paštas, tiek naršymas internete) teismas išaiškino, kad asmeninės informacijos, susijusios su darbuotojo telefono, taip pat su elektroninio pašto ir interneto naudojimu, rinkimas ir saugojimas be darbuotojo žinios apriboja žmogaus teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo gerbimą ir pažeidžia EŽTK 8 straipsnį. Teismas taip pat pažymėjo, kad darbuotojui naudojantis darbdaviui priklausančiomis darbo priemonėmis, atliekant jam pavestas užduotis, neišnyksta darbuotojo teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad elektroninio pašto stebėjimas turėtų apsiriboti duomenų srauto peržiūra ir ryšio laiko bei datos fiksavimu, vengiant susirašinėjime esančios informacijos fiksavimo ir analizavimo. Stebint darbuotojų elektroninį paštą, naršymą internete ar kitaip atliekant darbuotojų elektroninės darbo vietos stebėjimą, darbdavys neturėtų pamiršti ir kitų bendrųjų principų, tokių kaip: tikslingumas (duomenys surinkti stebėjimo metu yra surinkti konkrečiam tikslui ir negali būti panaudoti jokiam kitam tikslui), skaidrumas (draudžiamas slaptas darbuotojų el. pašto stebėjimas), duomenų tikslumas ir saugojimo terminas (reikalaujama, kad teisėtai surinkti ir saugomi duomenys būtų tikslūs ir saugomi ne ilgiau negu protingą saugojimo terminą).

Pažymėtina, jog su skaidrumo principu glaudžiai siejasi darbuotojo sutikimas dėl jo elektroninės darbo vietos stebėjimo, nes darbdavys turi teisę teisėtai stebėti darbuotojo atliekamus veiksmus elektroninėje erdvėje, turėdamas darbuotojo sutikimą ar detaliai supažindinęs (patartina, raštu) darbuotoją su tokiu stebėjimu darbovietėje. Pavyzdžiui, vidaus darbo taisyklėse galėtų būti išdėstyta visa vykdoma elektroninės darbo vietos stebėjimo tvarka, nurodoma, kokie duomenys yra renkami, kiek laiko saugomi ir pan.

Darbuotojų telefoninių pokalbių klausymasis ir garso įrašų darymas

Kitas būdas darbdaviui stebėti darbuotoją – klausytis darbuotojo telefoninių pokalbių ir/ar daryti jų įrašus. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu telefonas, kuriuo naudojasi darbuotojas, yra įrengtas darbo vietoje, darbuotojas, kuris naudojasi šiuo telefonu, prijungtu prie viešojo ryšių tinklo, savo darbo vietoje, yra faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas ir jam garantuojama teisė į ryšio slaptumą, kuri ribojama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbdavys turi teisę įrašinėti darbuotojų telefoninius pokalbius, bet tik tokiu atveju, jeigu yra teisėtas asmens duomenų tvarkymo tikslas, ir tik tuomet, jeigu darbuotojas informuojamas (patartina, raštu) apie tai prieš pradedant rinkti asmens duomenis (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 61 str.). Tokia pati nuostata vyrauja ir tarptautinių teismų praktikoje: EŽTT byloje Halford v. Jungtinę Karalystę, 1997, pabrėžė kad EŽTK 8 straipsnio sąvokos „privatus gyvenimas“ ir „susižinojimas“ apima ir telefoninius pokalbius darbovietėje, todėl darbdaviui slaptai pasiklausant darbuotojos telefoninio pokalbio buvo pažeistas EŽTK 8 straipsnis. Taip pat teismas nurodė, kad darbdaviui neįspėjus apie darbuotojos telefoninių pokalbių pasiklausymo galimybę, ji pagrįstai galėjo tikėtis pokalbių privatumo. LR Elektroninių ryšių įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, kai minėtųjų duomenų rinkimo principų taikymas yra ribojamas.

Darbuotojų darbo vietos ir darbo patalpų vaizdo filmavimas

Pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (16 str.), vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai (i) kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir (ii) jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Darbdavys, kuris ketina rinkti asmens duomenis apie darbuotojus, daryti vaizdo įrašus (kaip ir visais kitais anksčiau minėtais duomenų rinkimo atvejais) privalo raštu informuoti darbuotojus ir supažindinti juos su vaizdo įrašų darymo tvarka, renkamais duomenimis ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, jog vertinant vaizdo stebėjimo vykdymo tikslą, galima daryti išvadą, kad jeigu būtų stebimos tokios darbdavio patalpos kaip virtuvė, poilsio kambariai, būtų renkama perteklinė asmens vaizdo duomenis sudaranti informacija, ir tai pažeistų LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Be to, draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose asmuo pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pavyzdžiui, persirengimo kambariuose, tualetuose). Kaip rekomenduoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, informavimas darbuotojų, kurie yra stebimi savo darbo vietose, turėtų būti pateiktas kaip vieno sakinio darbdavio pranešimas darbuotojams jog „įmonės patalpos yra stebimos vaizdo stebėjimo priemonėmis“, bet vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas stebėjimo tikslas ir apimtis, duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų duomenų sąlygos, duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka ir t.t. Vaizdo stebėjimas slapta kamera turėtų būti leistinas tik kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė), jeigu darbdavys turi akivaizdžių įrodymų apie vykdomus nusikaltimus (pvz. vagystes) ar baudžiamuosius nusižengimus darbo vietoje ir pan.

Atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimą ir susiklosčiusią tarptautinę teismų praktiką, galima daryti išvadą,, kad darbuotojai gali teisėtai tikėtis, kad darbo vietoje bus gerbiama jų teisė į privatumą, kurios negali pažeisti net ir tokie faktai, jog darbuotojas naudojasi ryšių priemonėmis ar kitomis darbdavio suteiktomis elektroninėmis darbo priemonėmis. Bendrasis korespondencijos slaptumo principas taikytinas ir korespondencijai darbo vietoje. Pagarba privačiam gyvenimui taip pat apima ir teisę tam tikra apimtimi užmegzti bei plėtoti santykius su kitais žmonėmis darbo metu darbo vietoje, tad darbdavio poreikis naudotis įvairiomis stebėjimo ir/ar sekimo priemonėmis nėra absoliutus ir todėl ribojamas duomenų rinkimo tikslu ir apimtimi, duomenų saugojimo terminu, priėjimo prie tvarkomų duomenų sąlygomis, duomenų naikinimo sąlygomis ir tvarka ir kt.

Lietuvoje beveik nėra teismų praktikos šiais klausimais. Tikėtina, dėl to, jog teisės į privatumą klausimai šiuo metu nėra tiek sureikšminami Lietuvos darbo teisės subjektų, kiek, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar kitose Europos valstybėse.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Antrąjį ketvirtį JAV BVP pakilo 1,2 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį JAV BVP išaugo 1,2 proc. „The Wall Street Journal“ nurodo, kad toks augimo rodiklis nepatenkino daugelio ekonomistų, prognozavusių bent 2,6 proc. augimą, lūkesčių.

„Bloomberg“: „Deutsche Bank“ planuoja nutraukti doleriais vykdomas operacijas kai kuriuose Latvijos bankuose

Agentūros „Bloomberg“ neoficialiais šaltiniais gautais duomenimis, didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ketina nutraukti doleriais vykdomus pervedimus per Latvijoje veikiančius bankus, rašoma rus.DELFI.lv.

Ukraina įtraukė 243 Rusijos įmones į „juodąjį sąrašą“ (19)

Ukrainos valdžia pristabdė savo teritorijoje 243 Rusijos įmonių veiklą, pranešama Ukrainos saugumo tarnybos tinklapyje.

Pasitraukė Vilniaus vystymo kompanijos valdybos pirmininkas G. Dusevičius (1)

Giedrius Dusevičius atsistatydino iš Vilniaus vystymo kompanijos (VVK) valdybos pirmininko pareigų.

Turtingiausieji Lietuvoje: milijardierius tik vienas (210)

„Vilniaus prekybos“ grupės didžiausias akcininkas Nerijus Numavičius yra turtingiausias verslininkas Lietuvoje, skelbiama savaitraščio „Veidas“ penktadienį publikuotame turtingiausių Lietuvos verslininkų trisdešimtuke.