Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje politikė pasakojo, kad jos tikslas per 100 dienų Seime buvo išsiaiškinti, kodėl viskas šioje šalyje taip stringa.
„Jau ketverius metus vyksta naujo Socialinių įmonių įstatymo kūrimas. Kartu su J. Džiugeliu esame į šį procesą įsitraukę – lankomės susitikimuose, darbo grupėse dirba mūsų padėjėjai. Tas įstatymo projektas turėtų pasirodyti Seime artimiausiomis dienomis.
Matome daug problemų kūrimo procese, kurios leidžia įtarti, kad naujas įstatymas gali situaciją ne tik nepagerinti, bet gal ir pabloginti“, – sakė ji.
A. Maldeikienės teigimu, toks įstatymų kūrimo procesas Lietuvą padaro tokia: „Tie, kas turėtų gauti naudą, jos negauna, o prie biudžeto prisisiurbusios grupės arba šiaip suinteresuoti asmenys kartais turi daugiau naudos, nei tie, kam buvo skirtas įstatymas“.
Darbo imitavimas
Apie socialinių įmonių įstatymo rengimo užkulisius ir siūlomą sprendimo kelią kalbėjęs Seimo narys Justas Džiugelis pasakojo, kad naujuoju socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu buvo sutaręs, kad ministerija dės daug pastangų tam, kad pakeistų dabartinę sistemą.
„Turėjome sutarę konkrečiais datas, iki kada darbai bus vykdomi. Ministras laikėsi savo žodžio, davė tam tikrus nurodymus darbo grupei.
Vieną kartą buvau nuvažiavęs į tos grupės susitikimą ir supratau, kad ten tiesiog vyksta darbo imitavimas. Sėdi daug žmonių, daug suinteresuotų pusių, bet visiškai nėra išlaikoma proporcija, kad būtų konstruktyvus dialogas, kuris pasiektų rezultatą, o ne tiesiog vyktų darbas vardan darbo“, – sakė J. Džiugelis.
Su naujuoju įstatymo projektu susipažinęs Seimo narys teigė, kad pakeitimai jame yra labai simboliniai.
„Pažiūrėjus į kaštų ir naudos analizę, matosi, kad kai kur truputėlį sumažinta, kai kur padidinti reikalavimai, bet esmės tai nekeičia. Paradoksalu, juokingiausia ar graudžiausia, kad į analizę žiūrima per finansinę prizmę. Be abejo, į tai reikia žiūrėti, bet nežiūrima į socialinę naudą.
Mano manymu, socialinės įmonės turi teikti socialinę naudą visuomenei ir taip vadinamoms socialiai pažeidžiamoms grupėms“, – sakė politikas.
J. Džiugelio teigimu, L. Kukuraitis taip pat sakė, kad pamatęs įstatymo projektą, mato, kad tai yra labai makiažiniai pakeitimai ir pilnai sutinka, kad į tai reikia pažiūrėti visiškai kitaip.
Iškreipė tikslą
A. Maldeikienė priminė, kad 2004 metais priimto Socialinių įmonių įstatymo tikslas yra padėti tikslinėms grupėms: neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, žmonėms, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir t.t.
„Bet ką mes iš tikrųjų gauname – socialinių įmonių skaičius visą laiką augo ir joms buvo mokama už tai, kad jie padėtų tiems žmonėms. Tačiau pamatę, kad biudžeto lėšos vis labiau auga, kad 6 tūkst. neįgaliųjų skiriama praktiškai 30 mln. eurų biudžeto dotacijų, kai 47 tūkst. neįgaliųjų, dirbančiųjų atviroje darbo rinkoje, lieka apie 3 mln. eurų. Kažkokia klaiki disproporcija.
Akivaizdžiai matosi, kad tie pinigai nueina verslui. Tada sukuria darbo grupę, kad atseit tą įstatymą taisyti“, – kalbėjo Seimo narė.
Didžiausią problemą A. Maldeikienė mato tame, kad naująjį įstatymą rengusioje darbo grupėje buvo 7 žmonės, atstovaujantys socialines įmones ir tik 4 žmonės, kuriems tas įstatymas yra skirtas.
„Yra 7, kurie pasiima pinigus, ir 4, kuriems jie turėtų būti skirti. Dar sėdi keli biurokratai, kurių tikslas ir logika yra tokia: „Mes čia truputėlį virš dangaus, mūsų šis įstatymas nedomina“.
Jie tarsi moderuoja, kaip kokioje konferencijoje – viena pusė išdėsto, tada kita. Jie akivaizdžiai toje grupėje neatstovauja viešojo intereso, ką jie turėtų daryti kaip valstybės tarnautojai“, – kalbėjo ji.
Seimo narė taip pat pasakojo, kad klausė ministerijos, ar darbo grupės nariai yra deklaravę savo interesus – kokios jie turi naudos iš tų įstatymų, kuriuos sau ruošia.
„Ten sėdi žmonės, kurie turi socialines įmones. Jie sau ruošia įstatymą kaip tas biudžeto lėšas imti. Įdomiausia, kad SADM darbuotojai čia problemos nemato“, – sakė A. Maldeikienė.
Ji kritikavo dabartinį sprendimo kelią, kai pinigai siunčiami paskui žmogų.
„Sukuriama struktūra, kur ateina pinigai paskui neįgalųjį ar tikslinės grupės žmogų ir kuo daugiau jų prisikaupi savo įmonėje, tuo daugiau biudžeto lėšų gauni.
Visi turime pakankamai sveiko proto suvokti, kad jei modelis yra toks, tai kas mums apsimoka? Ar apsimoka tą žmogų išmokyti ir išsiųsti? Ar apsimoka jį sugauti, įkišti į spąstus ir tada laikyti? Nes juk jis neša mums pinigus. Taip ir atsitinka, tų žmonių daugėja“, – sakė politikė.
A. Maldeikienė spaudos konferencijoje taip pat pridūrė, kad žino ir gerai veikiančių socialinių įmonių, bet jų, jos teigimu, yra nedaug.
Galiausiai ji palygino Lietuvą su kitomis šalimis: „Šalyse, kurios yra kultūringos, kai išeini į gatvę, pilna neįgalių asmenų. Kai išeini Lietuvoje – kaip prie sovietų – nė vieno nėra. Visai kitokia mūsų visuomenės laisvė būtų, jei staiga gatvėje pamatytume visokius žmones“.
Pergyveno daug valdžių
Prieš J. Džiugelio ir A. Maldeikienės spaudos konferenciją Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Tarvydienė žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad tik pasikeitus valdžiai, socialinės įmonės sužinojo, kad jos dirba uždaroje darbo rinkoje.
„Socialinės ir neįgaliųjų socialinės įmonės nuo savo įsikūrimo, 2004 metų, pergyveno daug valdžių pasikeitimų. Po kiekvienos valdžios kaitos naujieji politikai imdavosi socialinių įmonių „klausimo“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad pasigirsta minčių, kad socialinės įmonės neturėtų būti pelno siekiančios, gal jos gali būti net valstybinės.
„Kitaip tariant, 100 proc. išlaikomos valstybės, tokios kaip buvo sovietmečiu. Gal dar vyresnės kartos žmonės pamena legendinius neįgaliųjų kombinatus, kuriuose darbo duodavo valstybė, atlyginimus ir visą kitą išlaikymą finansuodavo taip pat valstybė, kuriose nebuvo jokios darbo vietų įvairovės.
Galimas ir toks scenarijus, viskas juk priklauso nuo politinės valios. Verslas prisitaikys ir priims atitinkamus sprendimus. Tačiau verslo bendruomenė, kuri ryžosi prisiimti įsipareigojimus dirbti su socialiai pažeidžiamais mūsų valstybės piliečiais, tikisi, kad sveikas protas nugalės“, – rašoma I. Tarvydienės atsiųstame laiške.
DELFI jau rašė, kad neįgaliųjų ir kitų lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčių asmenų integracija užsiimti turinčios socialinės įmonės 2016 metais gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos.
Šios įmonės turi ne vieną privilegiją: yra atleistos nuo 15 proc. tarifą turinčio pelno mokesčio, gauna valstybės pagalbą atlyginimams mokėti, turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, panaudos pagrindais joms gali būti perduodamas valstybės turtas.
