„Graikija vis dar yra dosnesnė ir savo pensijomis, ir atlyginimais viešajame sektoriuje negu mes. Jeigu mums reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti Graikijai, be abejo, kiltų natūralių, labai rimtų klausimų. Iš kitos pusės, turime skaičiuoti ir tai, kokios pasekmės būtų, jeigu realiai Graikija bankrutuotų ir žlugtų. Kai kas drąsinasi, kad tai smarkiai nepaveiktų, bet reiktų skaičiuoti, nes nuo to, jeigu bus netinkamai suvaldyta Graikijos krizė, galime nukentėti ir mes“, - laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Kubilius.
Jis nurodė, kad Graikijos bankroto atveju šalies Centrinis bankas sustabdytų savo paramą Graikijos komerciniams bankams ir tai reikštų, kad Graikijos žmonių santaupos taip pat pakimba ore.
„Jei pradės byrėti visi Graikijos bankai, bankrotas pasidarys labai skausmingas kiekvienam žmogui“, - kalbėjo A. Kubilius.
Klemensas Fuestas, Europos ekonominių tyrimų centro prezidentas, sako, jog Graikijos premjeras Aleksis Tsipras turi vienintelį planą: „samdyti daugiau valstybės tarnautojų, nacionalizuoti privačias įmones ir leisti kitų šalių piliečiams už visa tai susimokėti“. Šiandien dažnai kyla klausimas, kodėl europiečiai turi nešti Graikijos skolų ir finansinių bėdų kuprinę.
Kita vertus, dalis politikų ir analitikų laikosi nuomonės, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali turėti neigiamų politinių ir geopolitinių pasekmių, skatinti ES susiskaldymą ir eksportuoti Graikijos problemas toliau už jos ribų.
Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia:
http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/06/25/dienos-klausimas/45668
