Šiuo metu Europos Sąjungoje koncentracijų kontrolė yra vykdoma pagal Reglamentą Nr. 139/2004. Pagal jį, leidimą įmonių įsigijimo ar susijungimo sandoriui reikia gauti, jei besijungiančios įmonės viršijo tam tikras apyvartos ribas. Nėra svarbu, ar besijungiančios įmonės yra konkurentai bent viename rinkos segmente. Net ir visiškai skirtingas veiklas vykdančios įmonės turi gauti leidimą viena kitos įsigijimo ar susijungimo sandoriui.
Iš kitos pusės, tik įmonės „kontrolės“ įgijimo sandoriai šiuo metu turi praeiti Europos Komisijos procedūras. „Kontrolė“ yra apibrėžiama gana plačiai kaip bet kokios teisės daryti įtaką įmonės valdymui. Kontrolė gali būti vienvaldė arba bendroji – kartu su kitais akcininkais. Todėl kontrolę galima įgyti vos keliolikos procentų akcijų paketu kartu su papildomomis veto teisėmis arba net ir visai neįgyjant įmonės akcijų.
Tačiau tam tikri mažumos paketų įgijimo sandoriai, tokie kaip rinkose ir Europos Komisijoje didelį pasipiktinimą kėlusi Aer Lingus akcijų 29,4 proc. paketo kontrolė tiesioginio konkurento Ryanair rankose, šiuo metu nėra koncentracijų kontrolės objektas.
Mažumos paketų kontrolė
Jungtinėje Karalystėje konkurencijos institucija privertė Ryanair sumažinti Aer Lingus akcijų paketą iki 5 procentų. Yra keletas motyvų, kodėl mažumos akcijų paketai gali turėti neigiamos įtakos tarpusavio konkurencijai. Viena, jei turimas mažumos paketas pakankamai didelis (nors ir nesuteikia kontrolės teisių), įsigyjanti įmonė gali siekti pakelti kainas, pardavimo kiekių mažėjimą atpirkdama per konkurentų pardavimų didėjimą ir naudos gavimą per konkurentų pelno skirstymą.
Antra, net ir mažumos akcijų paketas kartais leidžia blokuoti tam tikrus svarbius įmonės sprendimus. Taigi įsigyjanti įmonė gali užkirsti kelią konkurento strateginiams ėjimams. Trečia, mažumos paketai gali sudaryti galimybes paskirti savo atstovus į konkurento valdymo organus. Tai leidžia įgyti daug informacijos apie konkurento veiklą ir sudaro prielaidas koordinuoti elgesį rinkoje su konkurentu (niveliuoti kainas, prognozuoti dalyvavimą konkursuose ir pan.). Pastarosios priežastys bei nacionalinėje teisėje numatytos priemonės paskatino JK konkurencijos instituciją imtis ryžtingų priemonių Ryanair atžvilgiu.
Tačiau Europos Komisija tokių teisinių priemonių iki šiol neturi. EK galėjo blokuoti Ryanair siekį įsigyti visišką (vienvaldę) Aer Lingus kontrolę, tačiau negalėjo užkirsti kelio 29,4 proc. paketo įgijimui. Taigi Baltojoje knygoje EK siūlo, kad ir mažumos akcijų paketų įsigijimas būtų koncentracijų kontrolės objektas. EK siektų kontroliuoti mažumos paketus, viršijančius 20 proc. arba, jei kartu įgyjamos papildomos teisės, sudarančius tarp 5-20 proc. įmonės akcijų.
Nauja procedūra
Žinoma, Europos Komisija suvokia, kad realias problemas gali sukelti tik keli mažumos paketų įsigijimai per metus, nors sandorių atitinkančių tokius kriterijus gali būti tūkstančiai. Todėl Europos Komisija siūlo naują „tikslinio skaidrumo“ (targeted transparency) procedūrą.
Pagal šią supaprastintą procedūrą, apie sandorius vis dar būtų privaloma pranešti iš anksto. Tačiau, bent jau remiantis EK patikinimais, pradinis pranešimas turėtų būti itin paprastas ir trumpas. Po pradinio pranešimo Europos Komisija, jeigu mažumos paketas potencialiai turėtų neigiamų pasekmių konkurencijai (pavyzdžiui, įgyjamos aktyviai konkuruojančios įmonės akcijos), galėtų per trumpą laiką (siūlomos 3 savaitės) reaguoti ir paprašyti pateikti išsamų pranešimą apie koncentraciją. Jei EK nereaguotų, būtų laikoma, kad sandoriui leidimas duotas.
Nekonkurentų sandoriai
Šią naują procedūrą Europos Komisija norėtų taikyti ir tuo atveju, kai „kontrolė“ yra įgyjama, tačiau koncentracijoje dalyvaujančios įmonės nėra konkurentės ir neveikia vertikaliai susijusiose rinkose.
Tokių „konglomeratinių“ koncentracijų, kai šalių apyvartos formaliai atitinka notifikavimo slenksčius, tačiau akivaizdžiai negali kelti jokios žalos konkurencijai, pasitaiko nemažai. Pavyzdžiui, itin daug kontrolės investicijų atlieka privataus (rizikos) kapitalo fondai, kurių investavimo politikos vienas iš ramsčių yra diversifikavimas. Taigi retai tokių fondų vykdomi kontrolės įgijimai sukels konkurencijos problemų. Žinoma, ir įprastinę veiklą vykdančios įmonės gali siekti ne tik pirkti konkurentus, bet ir plėstis įeinant į gretimas rinkas, kuomet konkurencijos problemų taip pat dažniausiai neiškils.
Tokiais atvejais Europos Komisija siektų tik gauti formalius pranešimus apie vykdomus sandorius, tačiau, įsitikinusi, kad jungiasi ne konkurentai, neatlikti jokio platesnio tyrimo. Sandorio šalims tai reikštų dar trumpesnį laiką iki leidimo sandoriui gavimo, o kartu mažesnius teisinius ir kitus administracinius kaštus.
Sukama rinkų priežiūros keliu
Šiuo metu galiojantis koncentracijų kontrolės reglamentas nustato tik formalius kriterijus, kuomet reikia gauti koncentracijos leidimą, visiškai neatsižvelgiant į besijungiančių įmonių veiklą. Todėl neretai sandorio šalims iškyla klausimas, „kam reikalingas toks leidimas, jeigu jokia rinkos koncentracija nėra vykdoma?“. Iš tiesų, dabartinis reguliavimas yra koncentracijų kontrolė, o ne tik rinkos koncentracijos kontrolė.
Įgyvendinus Baltojoje knygoje siūlomus pakeitimus, Europos Komisija prižiūrėtų tuos įsigijimus, kurie realiai gali turėti neigiamos įtakos konkurencijai. Iš vienos pusės, EK nebūtų apribota tik kontrolės sandoriais ir galėtų blokuoti net ir mažumos paketų įsigijimą. Iš kitos pusės, EK galėtų mažiau dėmesio kreipti į įmonių kontrolės pasikeitimus, kuriuose nedalyvauja konkurentai ir realios žalos konkurencijai negali būti padaryta.
Poveikis Lietuvai
Lietuvoje retas sandoris turi būti notifikuotas Europos Komisijai dėl koncentracijos, kadangi apyvartos slenksčiai yra ganėtinai dideli. Mažiausia pasaulinė besijungiančių įmonių apvaryta turi būti bent 2,5 milijardo eurų. Taigi dažniausiai Lietuvoje vykdomiems sandoriams turi būti gautas tik Lietuvos konkurencijos tarybos leidimas.
Tačiau Europos Komisija, kartu su Jungtinės Karalystės ir Vokietijos institucijomis, yra konkurencijos priežiūros vedlys Europoje, pasiūlantis naujoves, kurios dažnai randa kelią ir į nacionalinį reguliavimą. Todėl neabejotina, kad siūlomos europinės taisyklės bus atidžiai vertinamos, svarstant jų aktualumą Lietuvai. Mažumos paketų problemika Lietuvai yra gana tolima, kadangi išskirtinai finansinių investicijų, nesuteikiančių kontrolės teisių ir kartu galinčių neigiamai paveikti rinkos struktūrą, faktiškai nėra daroma.
Iš kitos pusės, Lietuvoje įvykdoma daug įmonių susijungimų ne tarp konkurentų. Pavyzdžiui, daug tokių įsigijimų atlieka vietiniai rizikos kapitalo fondai, kuriems vien dėl formalių reikalavimų būna reikalingas koncentracijos leidimas. Todėl įvertinus Europos Komisijos siūlomą reguliavimą, vertėtų ir mūsų šalyje ypač supaprastinti leidimų išdavimą sandoriams, kurie akivaizdžiai negali sukelti žalos konkurencijai.
Lentelė. Esamos ir siūlomos koncentracijų kontrolės palyginimas
| Esamas reguliavimas | Siūlomas reguliavimas | |
| Įprastinė procedūra | Taikoma visiems įmonių kontrolės įgijimams | Taikoma kontrolės įgijimams |
| Taikoma ir sandoriams tarp ne konkurentų | Netaikoma sandoriams tarp įmonių, kurios nėra konkurentės | |
| Supaprastinta (targeted transparency) procedūra | Nėra | Taikoma mažumos paketų įgijimui |
| Taikoma kontrolės įgijimo sandoriams tarp įmonių, kurios nėra konkurentės |