Mintis pasigilinti į A. Butkevičiaus disertaciją DELFI redakcijos rytinio pasitarimo metu kilo šių metų gegužės 4 dieną. Tuo metu viena pagrindinių aktualijų buvo vadinamasis „kalafioro skandalas“, o premjeras dėl augančių produktų kainų kaltino prekybos centrus ir lygino „nepalyginamus ketvirčius“. Taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ vyko diskusija apie A. Butkevičiaus disertaciją.
A. Butkevičius komentuodamas įvairius su ekonomika susijusius klausimus mėgsta priminti, kad yra ekonomistas. „Aš, kaip ekonomistas“ – pakankamai dažnas jo sakinių įterpinys.
Taip vadintis jam leidžia Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) apginta disertacija. Tačiau ką apie šį darbą mano kiti viešojoje erdvėje kalbantys ekonomistai?
Gegužės 4 dieną DELFI kreipėsi į kelis daugiau ar mažiau žinomus ekonomistus, tačiau visi jie, išskyrus A. Maldeikienę, dėl vienokių ar kitokių priežasčių vertinti A. Butkevičiaus disertaciją atsisakė. Negalime atskleisti, kas nutarė nekomentuoti, nes to reikalauja žurnalistinė etika.
Disertaciją nagrinėti sutikusi A. Maldeikienė užtruko iki liepos 12 dienos (visas tekstas pridėtas toliau šiame straipsnyje).
Ekonomistės vertinimas yra itin kritiškas ir griežtas, todėl DELFI dėjo daug pastangų tam, kad išklausytų kitą pusę.
Tačiau premjero patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės atsiųstame atsakyme į prašymą pakomentuoti A. Maldeikienės pastabas dėmesys sutelktas į kritiką pačiam A. Maldeikienės asmeniui, bet ne jos teiginiams.
„Isteriškas ponios Maldeikienės tonas, bandant sumenkinti šios Vyriausybės veiklą, stebimas jau senokai, tačiau šįkart, manau, ponia Maldeikienė pranoko pati save ir peržengė mokslinės etikos normas“, – teigė E. Butkutė-Lazdauskienė (visas jos komentaras pateiktas po A. Maldeikienės recenzija šiame straipsnyje).
DELFI taip pat pavyko susisiekti su A. Butkevičiaus disertacijos vadovu prof. habil. dr. Juozu Bivainiu, kuris VGTU nebedirba.
Paklaustas, ar sutiktų susipažinti su A. Maldeikienės recenzija ir ją pakomentuoti jis sakė: „Nematau reikalo, yra disertacija, gali kas nori skaityti, o ko aš dar turiu pristatinėti. Nenoriu. Maldeikienė savo turi nuomonę, aš turiu savo nuomonę. Disertaciją įvertino gynimo taryba. Viskas užbaigta, praėjo tiek metų. Nematau reikalo veltis į „pletkus“, į „pletkų“ lygį čia. Tokius dalykus su Maldeikiene pradėti“.
J. Bivainis taip pat nurodė, kad dėl to, jog darbą parašė pats A. Butkevičius, abejonių neturi.
DELFI susisiekė ir su disertacijos gynimo oponentu prof. habil. dr. Borisu Melniku. Iki liepos 20 dienos jis buvo išvykęs iš Vilniaus. Tądien jam nusiuntėme pačią disertaciją ir jos recenziją.
Tačiau susipažinęs su A. Maldeikienės pastabomis, B. Melnikas atsakė, kad: „Šios recenzijos, skirtos 8 metų senumo disertacijai, negaliu komentuoti, kadangi turėčiau iš naujo gilintis į pačios disertacijos turinį: šiuo metu tokiam gilinimuisi neturiu laiko“.
Disertacijos gynimo taryboje yra ir daugiau mokslininkų, kuriems A. Maldeikienė „metė pirštinę“, siūlydama atsakyti į jos kritiką. DELFI būtinai publikuos jų komentarus, jei jie sutiks tą pirštinę pakelti.
Pateikiame visą A. Maldeikienės rašytą tekstą:
Premjero disertacijos užkulisiai
„Vienareikšmiškai konstatuotina bendra viešojo sektoriaus gilesnio specializavimo tendencija, nors kai kuriose valstybėse tam tikrais periodais būdingi atsitraukimai atgal, aktyvi specializavimo kritika ir panašūs dalykai. (...) Be abejo, tai sietina su bendra pažanga ir dėl to didėjančiu sudėtingumu, kuriam įveikti vienas iš tradicinių veiksmingų būdų yra specializacija.“ (p. 52) Ką nors suvokėte? Mokėtumėte atpasakoti, kas čia parašyta? Ar įtariate apie ką kalbama?
Algirdo Butkevičiaus disertaciją „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas“, kurios ištrauką ką tik matėte, skaičiau kelis kartus, kai ką išmokau it poterius. Ir priežastis tikrai ne pati disertacija, tiesiog joje sudėta visa Lietuvos akademinio ir politinio gyvenimo tragedija.
Kur čia ekonomika?
Kaip Algirdas Butkevičius suvokia savo tyrimo prasmę?
„Metodiniai biudžeto sudarymo principai iš esmės lemia sprendimų [valstybės lėšų paskirstymo – A.M.] pagrįstumą. Atsižvelgiant į skirstomų lėšų mastą, kiekvienas, nors ir menkas, žingsnelis pagrįstumo didinimo kryptimi yra labai reikšmingas. Tai ir lemia tokių tyrimų aktualumą“, rašo disertantas (p.12). Taigi, kertinis šio mokslinio (?) darbo klausimas – kaip sudarant biudžetą pagrįstai paskirstyti finansinius išteklius (p. 57) .
Ką tokiame kontekste reiškia žodis „pagrįstumas“?
Ir ką reiškia daugiau „pagrįstumo“?
Nuosekliau aprašytas technines operacijas? Objektyvių biudžeto paskirstymo lėšų panaudojimo kriterijų paiešką? Didesnį lėšų paskirstymo efektyvumą (kaip, beje, tai siejasi su pagrįstumu)? A. Butkevičiaus darbe, jeigu ilgai ieškosite, rasite tokių ir daug panašių nuorodų. Tai labai „platus“ darbas, kur erdvu užduotimis ir tikslams.
Deja, jame labai ankšta logikai ir idėjoms.
Nežinau, kiek žmonių įdėmiai perskaitė A. Butkevičiaus disertaciją, bet tai tikrai sunkus darbas.
Prasideda ta vadinamoji disertacija nuo ilgo (19–57 psl.) biudžeto teisinio formavimo, jo valdymo ir struktūros pokyčių aprašymo. Jei jį skaitysite, sužinosite daug menkai susietų vadovėlinių tiesų, rasite „vaikiškų“ biudžeto ir jo struktūros apibrėžimų, aptiksite daugybę pavardžių, tačiau tikrai nerasite jokios minimų ir darbo literatūros sąraše nurodomų autorių darbų analizės, jau nekalbu apie kokią nors tokio pobūdžio darbams privalomą kritinę analizę.
Užtat apstu nerišlių ir niekaip nepagrįstų nuorodų į Afrikos, JAV ir Kanados praktikas. Tarkime, ekonomikos stabilizavimo reiškinys pristatomas taip: „šiuo požiūriu gan iškalbūs valstybės išteklių paskirstymo, kaip makroekonomikos stabilizavimo ir ekonominio augimo priemonės, empirinių tyrimų 37 Afrikos valstybėse rezultatai pateikti skirtingos socialinės ir ekonominės raidos Azijos ir Europos valstybių lyginamosios analizės kontekste“.
Supratote? Aš irgi nesupratau, bet gi ne kiekvienas žmogus tampa premjeru, ar ne?
Ilgai ieškojusi, ekonominio mąstymo pradmenis, kuriuos gal ir būtų galima bandyti aptarti, aptinku 60 vadinamosios disertacijos puslapyje, kur vėl kartojama, kad „šiandienos situacija diktuoja poreikį padidinti pagrįstumą ir objektyvumą skirstant finansinius išteklius programoms“, o tam esą „reikia ne tik aiškių kriterijų, bet ir programų vertinimo pagal juos modelių“.
Būtent šiame kontekste galime aptikti ir disertacijos autoriaus ekonomikos sampratą. Jis rašo, kad biudžeto formavime „neatmestinas ir žmogiškojo veiksnio vaidmuo, kuris ganėtinai svarus priimant valdymo sprendimus, bei politinis aspektas, kuris ypač stiprus per baigiamuosius nacionalinio biudžeto projektų svarstymo etapus, kai ekonomini kriterijai neretai visiškai eliminuojami“.
Ir toliau – „ tik vienodi kriterijai ir vienodos jų taikymo taisyklės gali sudaryti objektyvumo prielaidas priimti sprendimus įvairiose instancijose vertinant biudžeto programas (jų projektus)“.
Panašu, kad disertantas nuoširdžiai tiki, kad anapus žmogiškojo biudžeto turinio, kuris pasirodo kaip kokybiniai politikų pasirinkimai dėl šalies gyvenimo (taigi, ekonomika), egzistuoja kažkokie skaitiniai tos ekonomikos pavidalai, kuriuos politikai sunaikina.
Tad disertacijose ir siekiama objektyvizuoti tikrovę, ją aprašius kiekybiškai ir taip esą atmetus visus kokybinius (tarsi savaime netinkamus) aspektus.
Beje, angliškoje disertacijos santraukoje „pagrįstumas“ verčiamas visai kitu žodžiu – validumas (validity). Žinant, kad validumas – tai tyrimo (matavimo) atitiktis tikslams, bandant parodyti ar ir kiek matavimas įvertina tai, ką siekiama įvertinti. Bet validumas jau tikrai neturi jokio apibrėžto ekonominio turinio.
Nesileisiu čia ir dabar į ekonomikos filosofijos ir jos turinio klausimus, tačiau akivaizdu, kad prieš mus – techninis tekstas: nuėmus samprotavimus, kokybinius ekonominius argumentus, palikus tik skaičius ir duomenis, juo tarsi preziumuojama bus prisikasta prie reikalo esmės ir pamatytas „objektyvus“ pasaulis be žmogiškojo veikimo.
Tad palikime ekonomiką, kurios būsimas ekonomikos daktaras taip nuoširdžiai išsižada, ir pažiūrėkime, kaip tas „objektyvus pagrįstumas“, kurį turėtų generuoti kiekybinė analizė, darbe aprašytas matematiškai?
Matematika, kuri turėjo pagrįsti moksliškumą
Matematinių modelių ir formulių kupini antras ir trečias „darbo“ skyriai. Deja, absoliučios daugumos jų patikrinti neįmanoma, nes tai net ne formulės, o tiesiog nesuvokiamų ženklų kratiniai. Tikėtina, kad taip iš dalies atsitiko dėl darbo konvertavimo iš Word‘o į Pdf‘ą.
Tarkime, 67 darbo puslapyje 2.7 formulėje atsiranda didžioji lietuviška Ž. Ką ji reiškia? Tokia, kokia ji pateikta darbe, formulė neturi JOKIOS mokslinės matematinės ir/ar ekonominės prasmės.
Dauguma kitų formulių panašios. Kai kada tas pats simbolis naudojamas skirtingų reikšmių žymėjimais. Tarkime, V raide žymima ir skaičius (70 psl.), ir vektorius (69 psl.), ir funkcija ( 69 psl.) ir, panašu, net matrica (71 psl.).
Bet kuriame akademiniame tekste viena raide žymimas vienas objektas arba reiškinys. Jeigu norite įsitikinti, kad čia rašau tiesą, pažiūrėkite į formules 3.11 ir 3.12, kurias rasite 120 puslapyje. Specialus prizas tam, kas sugebės jas iššifruoti.
Kaip šias formules suvokė disertaciją vertinusi komisija ir oponentai, kalbėsiu toliau, tačiau esmės tai nekeičia: sukurdamos mokslinio darbo iliuziją, kuri turėtų paslėpti tuščią vadinamosios disertacijos turinį, jos įrodo, koks beviltiškas A. Butkevičiaus „kūrinys“.
Disertacijoje, kuri pagal bet kurio mokslinio darbo logiką, turėtų naujai pažvelgti į problemas, tiesiog bendrais bruožais supažindinama su dviem nacionalinio biudžeto tvarkymo uždaviniais.
Jei įdomu, tai antrame skyriuje galite pasiaiškinti (aprašas, tiesa, primityvokas), kaip galima būtų vertinti valstybės biudžeto programas, skirstant joms finansinius išteklius.
O trečiame skyriuje galite patirti, kaip valstybės biudžeto lėšos skirstomos tarp savivaldybių. Šie uždaviniai aprašomi ir aptariami nacionalinio biudžeto praktinio vertinimo požiūriu – su gausiomis nuorodomis į vadinamąją „specialią“ (darbo autoriaus terminas, 65 psl.) literatūrą.
Panagrinėkime plačiau, kaip supranta ir kaip nagrinėja minimus uždavinius darbo autorius.
Pradėkime nuo pirmojo – valstybės programų vertinimo uždavinio. Nors deklaruojamas uždavinio tikslas – pateikti objektyvų ir pagrįstą tokių programų vertinimą, čia pat sutinkama, kad realybėje sprendimai visada politiniai (panašaus mąstymo logika analizavau aukščiau). Tačiau pabandykime atsiriboti nuo ekonomikos (kurios šiame darbe, kaip minėjau, ir nėra) ir vertinkime tik iš matematinės perspektyvos.
A. Butkevičiaus teigimu, norint vertinti objektyviai, reikalingi aiškūs kriterijai, kiekybinio vertinimo instrumentai ir tokių kriterijų taikymo modeliai. Tokio modelio pavyzdžiu yra tikslingumo vertinimo integruoto rodiklio skaičiavimo formulė (oficialiame disertacijos tekste ši formulė neperskaitoma), kurią čia aiškumo dėlei pateikiame normaliu pavidalu:
V = i vi,
čia vi – skirtingi kriterijai, o ti – atitinkamo kriterijaus santykinis reikšmingumas (žr. (2.40) formulę), kartu su tokios formules skaičiavimo schema (žr. (2.5) pav.).
Disertacijoje rašoma, kad tokie modeliai taikyti „nevienkartiniams įvairaus masto bandomiesiems skaičiavimams“ (94 psl.). 2.5 skyrelyje aprašomas vieno tokio „eksperimento“ apibendrinimas. Bet ten taip pat prasitariama, kad modelio kintamųjų reikšmės gaunamos, naudojant „ekspertinį vertinimą“. Akivaizdu, kad ekspertinis vertinimas nėra objektyvus. Ar A. Butkevičius tai suvokia? Ar jis skiria, kas matematiškai objektyvu, o kas subjektyvu? Manau, ne.
Antrame uždavinyje nagrinėjamas valstybės biudžeto lėšų paskirstymas tarp savivaldybių bandant nustatyti, kaip galima būtų pereiti nuo faktinės prie „pageidautinos“ būsenos. Disertantas sutinka, kad surinktų mokesčių perskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų vyksta pagal įstatyme nurodytas taisykles.
Bandant gauti šio uždavinio sprendimą į įstatyme numatytą paskirstymo formulę (3.2) įvedamas naujas parametras ir teigiama, kad gautai išraiškai (3.11; čia originaliame darbo tekste neišskaitoma ženklų eilutė) tirti taikoma regresinė analizė. Deja, kadangi modelis neįskaitomas, o priedai pateikti tik elektroninėje laikmenoje (kuri skaitytojui neprieinama), tai neįmanoma susieti 3.5.4 skyrelyje regresinėje analizėje naudojamų kintamųjų x su 3.2 ir 3.3 skyriaus modeliais.
Moksline prasme, ši disertacija geriausiu atveju gali būti laikoma pažintiniu vadybos srities populiarinimo darbeliu, kuris, vienok, dėl ypatingai žemos mokslinės darbo kultūros, samprotavimų logikos „originalumo“ ir žodžių gausos reikalauja itin didelės kantrybės.
Kur paslėpta akademinė sąžinė?
Verdiktas: disertacijoje supainioti žanrai, vietoje mokslinio darbo (naujų rezultatų pristatymo) yra parašytas švietėjiškas darbas, kuris supažindina su nacionalinio biudžeto tvarkymo pagrindais. Moksline prasme – tai minčių kratinys, apvilktas tuščiu daugiažodžiavimo rūbu, kuriam galai žino kodėl suteiktas mokslinio darbo statusas.
Ar sutikčiau išsižadėti savo galutinio sprendimo? Taip, vienu atveju, – jeigu kas nors iš toliau minimų „garbių“ (kabutes nuimsiu, jeigu jie įvykdys reikalavimą) mokslininkų paaiškins, kas rašoma A. Butkevičiaus darbe ir padės suvokti neįskaitomas formules.
Šį mokslinį darbą (bent taip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Ekonomikos mokslo krypties tarybos sprendimas) palaimino prof. habil. dr. Aleksandras Rutkauskas, prof. habil. dr. Jonas Čičinskas, prof. habil. dr. Narimantas Paliulis, doc. dr. Rima Tamošiūnienė, prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas, prof. habil. dr. Jonas Mackevičius ir prof. habil. dr. Borisas Melnikas.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad jau artimiausi metu šie profesoriai pakels mano mestą pirštinę ir paaiškins, kur tame darbe ekonomika, ar tikrai žodžio „biudžetas“ kartojimas kuria šio mokslo lauką, o užkeikimai „pagrįstumas“, „daugiakriterinis vertinimo modelis“ ar „daugiakriterinė analizė“ atveria mokslo duris.
Beje, bus įdomu išgirsti ir vadinamojo darbo mokslinio konsultanto (kuris, greičiausiai, ir yra tikrasis darbo autorius, nes jau labai visas tekstas „užneša“ į šio mokslo veikėjo raštus) prof. habil. dr. Juozo Bivainio paaiškinimus.
Profesoriau J. Bivaini, ar darbą tikrai rašė Algirdas Butkevičius? Jis sugebėtų papasakoti, kas ten rašoma? Ar jis tikrai angliškai skaitė tas šūsnis knygų, kurių nesugebėjo analizuoti? O jūs pats, jei darbo nerašėte, tikrai jį skaitėte? Tada paaiškinkit, ką supratot.
Liūdna pabaiga
Vadinamąją A. Butkevičiaus disertaciją skaitėme katedroje kartu su profesoriumi Rimu Norvaiša ir grupe jaunų, Vakaruose disertacijas apgynusių, matematikos daktarų. Jaunimas pradžioje labai juokėsi. Po to liūdnai žiūrėjo į mane ir jų akyse buvo vienas klausimas: ką aš veikiu šitoje šalyje?
DELFI primena, kad A. Maldeikienė yra viena iš kandidatų į Seimą šį rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
E. Butkutės-Lazdauskienės komentaras:
Galime tik spėlioti, kodėl prof. Aušra Maldeikienė, pati rašiusi disertaciją Maskvos M. Lomonosovo valstybiniame universitete skambiu pavadinimu „Pagrindinis socializmo ekonominis dėsnis intensyvios ekonomikos sąlygomis“, mano turinti teisę pašiepti premjero darbą, kurį įvertino žinomi mokslininkai ir ne vienas užsienio universitetas.
Isteriškas ponios Maldeikienės tonas, bandant sumenkinti šios Vyriausybės veiklą, stebimas jau senokai, tačiau šįkart, manau, ponia Maldeikienė pranoko pati save ir peržengė mokslinės etikos normas.
Premjero disertacija buvo ginama ne šiaip kokiam užkampy, susėdus seniems bičiuliams ar ponios Maldeikienės studentams, o vertinta tokių mokslo žmonių, kurie tikrai turi autoritetą.
Beje, pati ponia Maldeikienė ir išvardino tų žmonių pavardes. Šį mokslinį darbą palaimino prof. habil. dr. Aleksandras Rutkauskas, prof. habil. dr. Jonas Čičinskas, prof. habil. dr. Narimantas Paliulis, doc. dr. Rima Tamošiūnienė, prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas, prof. habil. dr. Jonas Mackevičius ir prof. habil. dr. Borisas Melnikas. Tai jei jau kas nors gali recenzuoti jį, ar kritikuoti, tai būtent šie mokslininkai, o ne ponia Maldeikienė, kuri šiuo atveju politikuoja. Apmaudu, kad abejojama universitetų ir gausybės mokslininkų kompetencija, ir peršama nauja, dar neregėta tradicija disertacijas gintis po keliskart ir, pageidautina – gatvėje. Belieka paklausti, kas ginsis kitas – prezidentė, kai kurie Seimo nariai, o gal pati profesorė Maldeikienė?
VGTU komentaras:
Reaguodami į 2016 metų liepos 27 dieną Edgaro Savicko publikaciją „A. Butkevičiaus disertacija: kodėl niekas nenori jos prisiminti?“ www.DELFI.lt portale, norėtume pažymėti, kad:
1. 2008 metų A. Butkevičiaus disertacijos „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas“ gynimo procedūra vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu 2001 metų liepos 11 dienos Nr. 897 Dėl mokslo doktorantūros nuostatų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 63-2281).
Pagal šių nuostatų „35. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti po to, kai: <...> 35.2. ne mažiau kaip dviem moksliniais straipsniais, paskelbtais recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, paskelbia svarbiausius savo tyrimų rezultatus (straipsnis leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą, gali būti priimtas spausdinti)“ punktus A. Butkevičiaus disertacijos pagrindiniai rezultatai buvo paskelbti 9 mokslinėse straipsniuose recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose.
Prieš publikuojant straipsnį moksliniame žurnale vyksta recenzavimo procesas, kur, siekiant užtikrinti objektyvumą, recenzentai nežino straipsnio autorių. Viena A. Butkevičiaus publikacija yra indeksuojama aukščiausio lygio Thomson Reuters Web of Science mokslinių publikacijų bazėje. Devynios publikacijos Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose tik patvirtina, kad disertacijoje buvo gauti moksliškai nauji ir originalūs rezultatai, mokslinė bendruomenė su jais susipažino ir teigiamai įvertino.
2. Remiantis anksčiau minėto nutarimo 43 punktu „Tarybos nariai turi būti tos mokslo krypties (šakos) mokslininkai, neturintys bendrų publikacijų su doktorantu. Bent 2 tarybos nariai turi būti kitų institucijų mokslininkai“ bei 45 punktu „Oficialieji oponentai turi būti skirtingų institucijų mokslininkai, bent vienas – ginamos disertacijos mokslo krypties (šakos) ir bent vienas iš kitos (neturinčios bendros doktorantūros teisės) institucijos“ A. Butkevičiaus disertacijos gynimo taryboje dalyvavo mokslininkai iš kitų institucijų: prof. habil. dr. Jonas Čičinskas (Vilniaus universitetas) ir prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas (Ekonomikos institutas), oponentas – prof. habil. dr. Jonas Mackevičius (Vilniaus universitetas).
Prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas yra matematikas, LMA narys korespondentas. Disertacijos gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas yra baigęs Vilniaus universitetą matematiką (tikimybių teorija). Abejoti šių mokslininkų nešališkumu, kompetencija ir gebėjimu įvertinti ar disertacijoje pateikiamas korektiškas kiekybinių tyrimų matematinis aparatas nėra jokio pagrindo.
3. Remiantis anksčiau minėto nutarimo 48 punktu „Institucija ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo po vieną disertacijos santraukos egzempliorių išsiunčia Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos ir užsienio mokslo centrams, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir kitoms mokslinėms bibliotekoms, kitoms suinteresuotoms institucijoms, žymiems tos mokslo krypties mokslininkams.
Institucija sudaro bendrąją adresatų sąrašo dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms toje doktorantūroje rengiamoms disertacijoms). Šį sąrašą institucija papildo adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga disertacijos vertinimui“, A. Butkevičiaus disertacija buvo išsiuntinėta svarbiausioms suinteresuotoms mokslinėms institucijoms ir buvo viešai prieinama iki ginimo. Buvo gauti teigiami atsiliepimai iš Mykolo Romerio universiteto, LR Finansų ministerijos, Socialinių tyrimų instituto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos banko, Brno universiteto, Rygos technikos universiteto, Miuncheno technikos universiteto, Sofijos technikos universiteto. Jokių neigiamų atsiliepimų į disertaciją nebuvo gauta.
Visi išvardinti faktai tik patvirtina, kad disertacijos gynimas vyko griežtai vadovaujantis reglamentuojančiais dokumentais. Mokslinė bendruomenė buvo plačiai susipažinusi su disertacijoje ginamais moksliniais rezultatais. Disertacijos rezultatus vertino aukščiausios kompetencijos mokslininkai.
Skatindami mokslinės minties raidą kviečiame diskusiją disertacijoje nagrinėjama labai aktualia tema – valstybės finansinių išteklių efektyvus paskirstymas – perkelti į mokslinius žurnalus pasitelkiant mokslinius argumentus. Taip būtų išvengta politizuotų priešrinkiminių svarstymų.
