„Vilkinimas yra tapęs epidemija ir vis labiau plinta“, - įspėjo P. Shallardas.
Konferencijos pranešėjas aiškino, kodėl žmoniją užpuolė ši bėda. Pasak jo, gyvename technologinių revoliucijų metu ir pasaulis taip greitai keičiasi, kad mūsų smegenys nespėja prie pokyčių taikytis.
„Pirmykštėje bendruomenėje atidėliojimas negalėjo egzistuoti. Jei norėjai valgyti, turėjai eiti ir medžioti, nes kitaip mirsi. Tas pats galiojo ir atsiradus žemės ūkiui: jei nenuimsi laiku derliaus, liksi be maisto žiemą. Industrinės revoliucijos metu – jei pakankamai greitai nesisuksi prie konvejerio, būsi atleistas. Taigi, mūsų smegenys buvo taip užprogramuotos, kad vilkinimas iki šiol tiesiog negalėjo egzistuoti“, - aiškino konferencijos pranešėjas.
P. Shallardas pastebėjo, kad dabar gyvename visuomenėje, kur darbuotojas gali pirmadienį į darbą ateiti pilnas idėjų, tačiau atsisėsti prie kompiuterio, įlįsti į internetą ir porą valandų nieko gero nenuveikti ir tai mažai kas pastebės.
„Gyvename tokiame laike, kai technologijos mums suteikia daugiau laisvo laiko, bet ir daugiau galimybių, kaip jį švaistyti. O taip yra todėl, kad mūsų smegenys nėra pasiruošę tam“, - kalbėjo P. Shallardas.
Vilkinimą skatina, pasak jo, ir informacijos perkrova, kurios apsuptyje gyvena žmonija. Būtent tokias problemas inovatyviems verslininkams su kolegomis padeda spręsti psichologijos konsultantas.
P. Shallardas įvardijo, kad su bendradarbiais surado receptą, kaip išvengti vilkinimo ir dirbti efektyviau.
Tam reikalinga išsiugdyti ir suprasti tam tikrus principus.
Pirmasis, pasak jo, - mokėti paskirstyti siekiamo tikslo procesą. Jei galvoti tik apie galutinį tikslą, gali išsigąsti, o tai skatina atidėlioti darbą. Todėl psichologijos konsultantas pataria siekiant tikslo nusistatyti tarpines stoteles ir dirbti pagal jas.
Taip pat svarbu nepamiršti paties proceso. Reikia suprasti, kad ilgas kelias siekiant galutinio tikslo pareikalaus tam tikro laiko ir daug energijos, bet nebus jokio atpildo.
Kad ilgas darbo periodas be didelio atpildo neišgąsdintų ir vėl nepriverstų strigti ilgame kelyje, P. Shallardas siūlo kalendoriuje žymėtis dienas, kurios priartina prie tikslo.
Kitas svarbus aspektas efektyviai siekiant tikslų – atskaitomybė.
„Jei nesi už nieką ir niekam atsakingas, gali sėdėti namie ir nieko neveikti, o tai prives prie benamystės“, - įspėjo specialistas. Todėl net sau darbo vietą susikūrusiems žmonėms jis vis vien siūlo susirasti žmogų, kuriam šis būtų atskaitingas.
Dar vienas svarbus dalykas, norint efektyviai dirbti, - galutiniai terminai. Jie, pasak konferencijos pranešėjo, yra lyg raketa, leidžianti spurtuoti.
Išmokęs savo klientus visų šių keturių principų P. Shallardas pastebėjo, kad praėjus kuriam laikui visi klientai perdega. Tiesiog vieną dieną atsikelia ir supranta, kad nebegali pajudėti ir juos puola depresija. Čia „Forum One“ svečias rado penktą komponentą.
„Vaikai visada nori daryti tai, kas smagu. Tėvai ir mokykloje juos verčia daryti tai, ko jie nenori. Iš dalies galima sakyti, kad vaikai – hedonistai. Kai vaikas tampa suaugusiuoju, įvyksta procesas, kai mes vidiniam vaikui pasakome – o tu dabar pasėdėk tyliai kelias valandas ir gausi ledų, kai pasieksime kelionės tikslą. Verčiame save išmokti atidėti malonumus“, - vaizdingai kalbėjo P. Shallardas.
Tačiau, pasak pranešėjo, pavažiavus kelias valandas suprantama, kad reikia dar pavažiuoti – ir kartais keletą metų, o vaikui toliau liepiama sėdėti tyliai ir laukti.
„Bet vieną dieną, kai žmogus atsikelia ir supranta, kad viskas – jis negali pajudėti iš lovos, tai vidinis vaikas sako – man užtenka, lipu iš mašinos, - kalbėjo pranešėjas. - Mes dirbame, dirbame, tačiau vidinio vaiko gyvenimas negerėja. Todėl reikia vidiniam vaikui duoti tai, ko jis nori. O jis nori gerai jaustis. Prisiminkite, ką mėgote daryti būdami maži, ir kartokite tai dabar“.
