Artėjantys į pabaigą 2003-ieji šalies bankų sektoriui buvo spartaus augimo metai: stipriai padidėjo bankų turtas, jų išduotų paskolų apimtis, daugiau turima indėlių. Tai, duodamas interviu Eltai, pažymėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Reinoldijus Šarkinas
© ELTA
"Metai dar nesibaigė, neturime galutinių finansinių ir kitų rezultatų, bet jau galime sakyti, kad 2003-ieji Lietuvai buvo geri. Manau, kad šalies ekonomikos augimas bus vienas didžiausių Nepriklausomybės metais. Galima laukti, jog jis šiemet sieks netoli 8 procentų", - prognozavo R. Šarkinas.

Jis džiaugėsi, kad šiemet sparčiai augo ir finansinis sektorius. "Viskas susiję: kai auga ekonomika, tai ir kyla finansinis sektorius. Šiemet ypač sparčiai augo bankų suteiktų paskolų apimtis - jų padaugėjo net 40 proc. Žinoma, toks augimas padidina ir riziką, bet bankai išmokę ją tinkamai valdyti, ir dėl to problemų nebus", - teigė R. Šarkinas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad bankuose šiemet daugėjo indėlių - privačių įmonių ir gyventojų.

"Tai buvo ir kokybinio bankų augimo metai - jie teikė vis daugiau įvairių paslaugų. Pažiūrėkime, kiek bankuose padaugėjo interneto paslaugų - vis daugiau operacijų galima atlikti neapsilankius banke. Daugėja bankų išduotų mokėjimo kortelių. Tai mažina grynųjų pinigų poreikį, bet jų apyvartoje gana daug - dabar yra apie 5 mlrd. litų", - sakė šalies vyriausiasis bankininkas.

Atsakydamas į klausimus, kaip finansų sektorius pasirengę Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą, R. Šarkinas teigė, jog šalies ūkis, bankai baigia tam pasirengti. "Kitų metų gegužės 1-ąją Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Tą dieną tiesiogiai nepajusime jokių pasikeitimų, nes tai tik naujo šalies istorijos etapo pradžia. Centrinis bankas tam seniai rengiasi. Daug padaryta kuriant Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią teisinę bazę. Šuo metu Seime svarstomi Lietuvos banko įstatymo pakeitimai, parengtas Bankų įstatymo projektas ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektai", - teigė šalies vyriausiasis bankininkas.

Pasak jo, netrukus po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą realu pradėti derybas dėl Lietuvos prisijungimo prie antrojo valiutų kursų mechanizmo, kuris būtinas šalims, norinčioms įsivesti eurą. Minimalus valstybės dalyvavimo šioje "skaistykloje" terminas - dveji metai.

"Šiomis dienomis paskelbti visuomenės apklausų duomenys apie požiūrį į eurą. Daugiau kaip pusė mūsų žmonių norėtų, kad įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą būtų įvestas euras. Manau, šioje srityje nėra reikalo nei skubėti, nei delsti. Bet laiko pasirengti euro įvedimui nėra daug", - sakė R. Šarkinas.

Jis akcentavo, jog iki euro įvedimo Lietuvoje būtina išspręsti daug techninių klausimų: sukurti euro monetų su nacionaliniu vaizdu vienoje jų pusėje eskizus, organizuoti jų gamybą Lietuvoje ar kitose šalyse, pasirengti įvesti į apyvartą eurų banknotus, prisijungti prie Europos Sąjungoje realiuoju laiku veikiančios atsiskaitymo tarp bankų sistemos ir kita.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas patvirtino savo ne sykį sakytą nuomonę, kad eurą vietoj lito realiausia įsivesti nuo 2007 metų pradžios ar vėliau. "Nereikalingas delsimas įsivesti eurą gali būti netgi nuostolingas", - sakė R. Šarkinas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigė nematąs kito kelio, kaip pereinamuoju laikotarpiu iki euro įvedimo išlaikyti dabartinį fiksuotą lito kursą. "Manau, dėl to rasime bendrą kalbą su tais, su kuriais reikės tartis šiais klausimais. Turime pakankamai argumentų, kodėl toks kursas yra tinkamas. Kaip žinoma, susiejant litą su euru buvo parinktas rinkos kursas, jis atitinkamai keitėsi, bet šiandien yra pakankamai konkurencingas", - sakė R. Šarkinas.

Tarp šių metų didelių darbų jis nurodė sukurtą naują mokėjimo sistemą "Litas", kuri kitų metų sausio 19-ąją pakeis dabar veikiančią Lietuvos banko tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą "Tarpbank", suteikdama sistemos dalyviams galimybę atlikti mokėjimo nurodymus realiuoju laiku - tai yra, nedelsiant gavus mokėjimo nurodymą, jei tik tam pakanka mokėtojo lėšų.

"Esminis naujos sistemos privalumas - atsiskaitydami realiuoju laiku komerciniai bankai efektyviau galės valdyti kredito ir likvidumo rizikas. Nežinau, ar visi komerciniai bankai bus pasirengę iš karto atlikti mokėjimus realiuoju laiku, bet mūsų naujoji sistema tai leis. Tinkamai tam rengiamės, jokių netikėtumų nesitikime", - pažymėjo R. Šarkinas.

Šiuo metu bankai klientų mokėjimo (atsiskaitymo) nurodymus siunčia į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą, o šis juos įvykdo du kartus per dieną - 11 ir 15 valandą.

"Lito" sistema naudos tik naujus tarptautinius banko sąskaitos numerius pagal IB AN standartą. Numatytas pusės metų pereinamasis laikotarpis, kai kartu su IB AN numeriais bus galima naudoti ir senus sąskaitų numerius.

Šiais metais per tris ketvirčius šalies bankinė sistema uždirbo 182,6 mln. litų neaudituoto pelno - 29,4 proc. daugiau negu pernai tokiu pat laikotarpiu. Dešimties Lietuvos komercinių bankų bei keturių užsienio bankų skyrių turtas šiemet spalio 1 dieną sudarė 19,8 mlrd. litų - per trečiąjį ketvirtį jis išaugo 10,1 proc. Klientams suteiktų paskolų suma trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 10,2 mlrd. litų, indėlių buvo 12,9 mlrd. Lt.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Finansų viceministre paskirta M. Tuskienė

Darbą finansų ministro Viliaus Šapokos komandoje pradeda viceministrė Miglė Tuskienė ,...

Pirmo pusmečio valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota (1)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-liepą valstybės biudžetas ir...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (16)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (200)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (618)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (321)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (200)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (36)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (54)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (16)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (14)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (15)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (12)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (18)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...