Praėjusį ketvirtadienį, rugsėjo 18 d., Seimas pritarė Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisoms, kuriomis remiantis paskolos grynaisiais pinigais, viršijančios 10 tūkst. Lt sumą, turės būti patvirtintos notaro. Pakeitimai turi įsigalioti nuo kitų metų pradžios.
Pataisos inicijuotos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigiant, kad šie pakeitimai leis kovoti su neteisėtu praturtėjimu ir padės pažaboti piktnaudžiavimą fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis.
Prezidentūros teigimu, buvo pastebėtos įstatymų spragos, kurios trukdė išsiaiškinti minėtus nusikaltimus – nusikalstamu būdu praturtėję asmenys galėdavo išvengti bausmės, pateikę fiktyvius skolos raštelius ir kitus dokumentus.
Su notarais bendradarbiauti turės fiziniai asmenys bei supaprastinta tvarka apskaitą tvarkančių juridinių asmenų išduodami vekseliai, kurių suma viršys 10 tūkst. Lt.
Kartu įstatymų pakeitimai įpareigos pas notarą tvirtinti ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) daugiau nei 25 proc. akcijų perleidimo sandorius arba tais atvejais, kai akcijų vertė didesnė nei 50 tūkst. Lt. Ši prievolė negalios, kai akcijos parduodamos dokumentus tvarkant vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojų.
Siūlo grynus keisti į bankinį pavedimą
Fiziniams asmenims krentanti prievolė paplonins ir gyventojų pinigines. Kiek notarai galės prašyti už paskolos grynais patvirtinimą bus nustatyta poįstatyminiais aktais. Dabar už paskolos ar kreditavimo sutarties patvirtinimą prašoma nuo 0,2 iki 0,4 proc. nuo paskolos sumos ar daikto vertės, kai objektas nėra pinigai, bet ne mažiau nei 50 Lt.
Notarų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams Aleksandras Matonis įstatymo pakeitimo nekomentuoja, tačiau teigia, kad notarai laikysis įstatymo nuostatos.
Paklaustas, ar notarams dėl įstatymo pakeitimo padidės darbo krūvis ir kokie galimi naujų klientų srautai dėl naujos nuostatos, A. Matonis nesiryžo vertinti: „Tokios statistikos niekas nerenka. Nežinome, kiek tikrinama vekselių ar atliekama dovanojimo sutarčių grynais. Dėl to apie jų kiekį būtų labai spekuliatyvu kalbėti. Laukia nežinia, bet notarai pasiruošę tą darbą atlikti“.
Advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ advokatė Jurga Gradauskaitė pastebėjo, kad įstatymų pakeitimais siekiama „ištempti“ grynuosius pinigus iš šešėlio bei išvengti apsimestinių sandorių.
Apsilankymo pas notarus, pasak jos, būtų galima išvengti paskolą teikiant bankiniu pavedimu.
Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė pastebi, kad įstatymų pakeitimai dar vienas būdas kontroliuoti grynųjų srautus.
„Matyt, šis sprendimas turėtų sujungti bendrą sistemą. Jei bus negalima pirkti už tam tikrą sumą grynais, tai ir skolintis turėtų būti ne taip lengva, kitaip būtų nelogiški nesutapimai“, - kalbėjo jis.
Vis dėlto pašnekovas pasidalijo nuomone, kad grynieji gali būti patogesnė priemonė nei bendradarbiavimas per bankus: „Kiek jie (įstatymų pakeitimai – red.) iš tiesų mus verčia dirbti per bankus. Taip, tai yra pavojus. Gryni pinigai dažnai yra patogūs ir netgi saugiau. Tikslas kontroliuoti grynų judėjimą dėl juodosios rinkos tik vienas poveikis, tačiau sprendimas naudingesnis ir bankams“.
Nauju įstatymo pakeitimu nelabai džiaugiasi ir smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai. Kaip jau minėta, notarai turės tvirtinti supaprastinta tvarka apskaitą tvarkančių juridinių asmenų išduodamus vekselius, kurių suma viršys 10 tūkst. Lt. Notarai turės tvirtinti ir UAB daugiau nei 25 proc. akcijų perleidimo sandorius arba tais atvejais, kai akcijų vertė didesnė nei 50 tūkst. Lt.
Kauno verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas teigė, kad supaprastinta tvarka apskaitą veda individualios įmonės, kurios nėra PVM mokėtojos. Pasak pašnekovo, versle 10 tūkst. Lt suma yra itin maža. D. Žiogo teigimu, įstatymo pakeitimuose galėtų būti įrašyta bent 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. Lt) suma.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje grynaisiais laikoma daugiau nei 10 mlrd. Lt.
