Padėjo suskaičiuoti keleivius

„Perėjimas prie euro padėjo išsiaiškinti, kiek sostinėje yra realiai naudojamų vilniečio kortelių. Per sausio mėnesį jų buvo konvertuota 295 tūkst., vasarį – 44 tūkst., per dvi kovo mėnesio savaites – 12 tūkst. Be to, dar per 56 tūkst. vilniečių parsisiuntė specialias programėles į išmaniuosius telefonus. Susumavus šiuos skaičius galime sužinoti, kiek turime aktyvių viešojo transporto keleivių“, - sako Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu ypač sparčiai gausėja m.Ticket paslaugos vartotojų. Šiai paslaugai populiarėti padeda ir tai, kad išmaniuoju telefonu galima pirkti įvairius bilietus, sumokėti ne tik už savo, bet ir už draugo, šeimos nario ar kolegos kelionę, susiplanuoti kelionės maršrutą bei įvertinti kelionės kokybę, parašyti komentarą vežėjams. Kaip ir kitas naujoves, šią greičiausiai perėmė jauni žmonės.

Patikrinimų – daugiau, „zuikių“ – mažiau

Pasak SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės tarnybos atstovo Daniaus Rinkausko, be bilieto važiuojančių keleivių miesto autobusuose ir troleibusuose sulaikoma mažiau. „Patikriname vis daugiau viešojo transporto keleivių, tačiau „zuikių“ sulaikome mažiau. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, jog net asocialūs ar įvairių priklausomybių turintys keleiviai stengiasi įsigyti viešojo transporto bilietą. Be abejo, vis dar yra piktybiškai nemokančių už kelionę, tarp jų – ir tokių, kurie įkliūva mūsų kontrolieriams kone kas antrą dieną. Tačiau vilniečiai vis dažniau važiuoja susimokėję už kelionę“, - pasakoja D. Rinkauskas.

Remiantis statistika, per mėnesį sulaikoma apie 8 tūkstančius „zuikių“.

D. Rinkausko teigimu, daugiausia be bilieto važiuojačių keleivių – Kalvarijų stotelėje tikrinamuose autobusuose bei troleibusuose. „Zuikių“ gausa tradiciškai pasižymi ir „Spartos“ stotelė. Nemažai žmonių ryžtasi be bilieto pavažiuoti nuo vieno iki kito sustojimo miesto centre. Tačiau ypač daug be bilieto važiuojančių keleivių sulaikoma Naujojoje Vilnioje. „Šio rajono gyventojai dažnai įsivaizduoja, jog gyvena kitur, ne Vilniuje. Štai po Naujosios Vilnios rajoną važinėjančiuose 67-ojo maršruto autobusuose kartais kontrolieriai išsyk atranda net po dešimt be bilieto važiuojančių keleivių. Miesto centrinėje dalyje, ypač – miegamuosiuose rajonuose, autobusuose ar troleibusuose tokio „derliaus“ beveik nepasitaiko“, - aiškina D. Rinkauskas.

Tradiciškai mažiausia „zuikių“ – iš miegamųjų rajonų į centrą ir atgal važiuojančiuose autobusuose.

„Transporto priemonių bei jų keleivių patikriname vis daugiau. Kasdien mieste po dvi pamainas dirba penkios kontrolierių brigados. Per vieną pamainą viena brigada patikrina apie 80 transporto priemonių. Taigi per dieną iš viso mūsų kontrolieriai patikrina apie 800 transporto priemonių, arba 9,5 proc. visų viešojo transporto atliekamų reisų mieste. Todėl galima teigti, jog „zuikiams“ išsisukti vis mažiau šansų“, - kalba D. Rinkauskas.

Pasak jo, keleiviai negali būti ramūs ir važiuodami perpildytomis transporto priemonėmis, per rytinį ar vakarinį piką. Sausakimšuose autobusuose ar troleibusuose „zuikių“ sulaikoma ypač daug – žmonės tikisi, jog kontrolieriai nesiryš brautis į pilną keleivių transporto priemonę.

Skundų mažėja

Nors transporto priemonių patikrinama vis daugiau, kontrolieriai dirba intensyviau, D. Rinkausko teigimu, skundų dėl netinkamo kontrolierių elgesio mažėja.

„Be abejo, yra kategorija žmonių, kurie skundžiasi dėl pačios tikrinimo metu susiklosčiusios situacijos. Tačiau tuo pačiu pabrėžia, jog dėl kontrolierių darbo pretenzijų neturi. Kartais kontrolieriai apskundžiami tikintis, jog tokiu atveju nereikės mokėti baudos. Mūsų kontrolierių darbą apsunkina ir kitų keleivių tolerancija važiuojančiajam be bilieto“, - sako D. Rinkauskas.

Išvengti konfliktinių situacijų kontrolieriams padeda tai, jog vaizdas mikroautobusuose filmuojamas, protokolai rašomi kompiuteriu, jie siunčiami tiesiogiai į duomenų bazę. Tuo pačiu „zuikiams“ nelieka galimybės su kontrolieriais „susitarti“.

Pasak D. Rinkausko, konfliktų padeda išvengti ir nuolatinės investicijos į kontrolierių darbo kokybės gerinimą. „Rengiame streso valdymo kursus, atestacijas. Su prasižengusiais kontrolieriais atsisveikiname be gailesčio“, - teigia D. Rinkauskas.

Kontrolierių skirtas baudas geranoriškai susimoka maždaug pusė „zuikių“. Jei žmogus, važiuojantis be bilieto, sulaikomas pirmą kartą, jam skiriama nedidelė bauda. Tokias susimoka maždaug 80 proc. keleivių. Likusiųjų bylas tenka perduoti antstoliams.

Prarandami milijonai

Nors daugeliui vis dar atrodo, jog pavažiuoti stotelę kitą be bilieto – nedidelis blogis, „zuikių“ žala miestui – didžiulė.

„Remiantis preliminariais skaičiavimais, 1 proc. „zuikių“ miesto transporte – tai vienas milijonas litų vežėjų negautų pajamų per metus. Taigi ginantieji „zuikius“ neturėtų piktintis dėl brangstančių bilietų ar prastėjančios viešojo transporto kokybės. Kaip žinia, nemokamos paslaugos nebūna – už važiuojančiuosius be bilieto privalo sumokėti kiti keleiviai“, - kalba M. Gusarovienė.

Pasak D. Rinkausko, kontrolieriams dažnai tenka girdėti replikų – kodėl išsivedate žmogų, nesumokėjusį vos dviejų litų, kodėl negaudote pavogusių milijonus. „Norėtųsi, kad miestiečiai būtų pilietiškesni, nebūtų pakantūs tiems, kurie vagia iš mūsų visų kišenės, ir į kontrolierių darbą reaguotų adekvačiai. Tada ir konfliktinių situacijų kils gerokai mažiau“, - sako D. Rinkauskas.

Jo teigimu, miesto viešajame transporte vis dar tebėra „budėtojų“ – „zuikių“, kurie sėdi autobuso ar troleibuso priekyje prie komposterio stebėdami, ar nepamatys kontrolierių autobusiuko. „Nuo autobuso ar troleibuso vairuotojo priklauso, kuriuo momentu jis užblokuos komposterius. Tačiau išmoningi „zuikiai“ vis tiek suspėja pasižymėti bilietą. Šiuo metu svarstome, kokių priemonių galima imtis prieš šios kategorijos keleivius“,  - kalba D. Rinkauskas.

Išlaikyti kontrolierius miestui kainuoja nemažai. Tačiau patirtis rodo, jog ši tarnyba – būtina.  „Kad kontrolieriai miesto viešajame transporte vis dar labai reikalingi, įsitikinome 2013-aisiais, kuomet sostinėje buvo diegiama Vilniečio kortelė. Tada kontrolieriai taip pat atliko edukacinę funkciją – mokė miestiečius, kaip naudotis vilniečio kortele, kaip pasižymėti elektroninį bilietą. Keleiviai buvo baudžiami tik tais atvejais, kai neturėjo nieko – nei Vilniečio kortelės, nei popierinio bilieto. Ir kas gi nutiko?  Per pirmąjį mėnesį vežėjai gavo milijonu litų pajamų mažiau. Antrą mėnesį ši suma išaugo jau iki dviejų milijonų. Vos per du mėnesius „zuikių“ padaugėjo net keletą kartų“, - sako M. Gusarovienė.

Jos teigimu, viešojo transporto keleiviams vis dar trūksta sąmoningumo, žmonės įsivaizduoja perkantys bilietus tik „dėl kontrolės“. „Norėtųsi dar kartą priminti miestiečiams: būkime sąmoningesni. Juk važiuojantis be bilieto keleivis – tai toks pat vagis, kaip ir apsivogęs parduotuvėje ar ištraukęs piniginę iš kito kišenės. Nebūkime pakantūs pažeidėjams. Tik laikydamiesi visiems priimtinų taisyklių, galėsime gyventi geriau“, - reziumuoja M. Gusarovienė.