Susisiekimo ministerija parengė tai numatantį vyriausybės nutarimo projektą. Jame nurodoma, kad žemę paimti visuomenės poreikiams reikia iki 2018 metų spalio.
Susisiekimo ministro atstovė Vytautė Šmaižytė BNS teigė, kad bus siekiama suspėti visas procedūras baigti iki numatyto termino, tačiau neatmestina, jog žemės paėmimas gali užtrukti ir iki 2019 metų antrosios pusės.
Pasak jos, procedūros prasidės iš karto po vyriausybės sprendimo – Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi išsiųsti pranešimą žemės savininkams.
Pasak V. Šmaižytės, po to bus rengiami žemės paėmimo projektavimo ir turto vertinimo konkursai. Anot jos, kol kas negalima atsakyti, kiek gali kainuoti žemės paėmimas visuomenės poreikiams.
„Visuomenės poreikiams reikės paimti apie 1,7 tūkst. žemės sklypų. Tiksli jų kaina paaiškės, tik atlikus paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą“, – teigė ji.
2014 metais tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius prognozavo, kad išpirkti žemę gali reikėti apie 753 mln. eurų.
Specialiajame plane, kurį Statybų inspekcija patvirtino gruodžio viduryje (tai buvo paskutinis žingsnis, pateikiant planą vyriausybei), nurodoma tiksli „Rail Baltica“ vėžės nuo Kauno per Panevėžį iki Latvijos sienos trasa.
Lietuva jau jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ atkarpą nuo Lenkijos iki Kauno.
Bendram Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, Europos Sąjunga 2014–2020 metais gali skirti iki 85 proc. darbų vertės. Lietuvai pernai ir šiemet skirta apie 311 mln. eurų: 106 mln. eurų pernai skirta tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“, dar 25,3 mln. eurų – per bendrą įmonę „RB Rail“, o šiemet – dar 180 mln. eurų per „RB Rail“.