Po atostogų Tenerifėje Asta (vardas pakeistas – red.) balandžio 1 d. nuvyko į oro uostą, iš kurio turėjo skristi į Varšuvą, o vėliau autobusu – atgal į Vilnių.
„Vaikams turėjau paimti įlaipinimo pasus oro uoste prie „Ryanair“ stalo. Nors turėjome tik rankinį bagažą, darbuotoja pasiūlė paimti lagaminus ir nemokamai padėti juos kaip registruotą bagažą. Mes sutikome, nes pagalvojome, kad taip bus patogiau. Užregistravau tris bagažus ir nuėjome prie įlaipinimo vartų“, – savo istoriją pasakoti pradėjo moteris.
Po sėkmingo skrydžio lėktuvas nusileido Varšuvos oro uoste. Buvo jau po vidurnakčio, todėl moteris su vaikais nuskubėjo pasiimti savo lagaminų.
„Dalis lagaminų atvažiavo, keleiviai juos pasiėmė ir išsiskirstė. O dalis žmonių liko stovėti kaip stovėję – daugiau lagaminų nebuvo. Dar laukėme apie pusvalandį“, – tęsė pašnekovė.
Astos pasakojimo, oro uoste ji nematė daugiau dirbančių žmonių, tik du apsaugos darbuotojai pasakė, kad viskas – lagaminų daugiau nebus.
„Nedirbo ir „Ryanair“ atstovybė. Tokių kaip aš buvo apie 15. Kadangi jau buvo naktis, jokios informacijos oficialiai nesulaukėme, pradėjome skirstytis“, – pasakojo moteris.
Iš atostogų grįžusi moteris pagalvojo, kad nuvažiavusi į nakvynės vietą „Ryanair“ internetiniame puslapyje užpildys pretenziją dėl dingusio bagažo. Vis dėlto, atsisėdusi prie kompiuterio, moteris pamatė, jog tam, kad galėtų pateikti internetu pretenziją, jai reikia specialaus numerio, kurį reikia įvesti į pretenzijos dėl dingusio bagažo formą. Moteris perskaitė, kad tas numeris išduodamas tik oro uoste.
„Pradėjau skambinti „Ryanair“ informacijos numeriu, bet naktį niekas nedirbo. Niekaip negalėjau žinoti, kaip man toliau elgtis“, – tęsė moteris.
Namo išvyko be lagaminų
Asta būtų lagaminų ieškoti į Varšuvos oro uostą atvykusi kitos dienos rytą, tačiau jos autobusas iš Varšuvos į Vilnių turėjo išjudėti 6 val. ryto.
„Negalėjau gauti bilietų vėlesniam laikui, nes Velykoms visi bilietai buvo išparduoti, – tikino moteris. – Kadangi turiu pažįstamą Varšuvoje, tai pasiklioviau juo ir išvažiavau į Vilnių“.
„Bendrovės „Ryanair“ klientų aptarnavimo centre man pasakė, kad turiu būtinai pati fiziškai nuvykti į oro uostą ir gauti tą numerį“, – prisiminė pašnekovė.
Vis dėlto moteriai pavyko susisiekti ir su oro uosto darbuotojais. Čia ji išgirdo gerą naujieną – lagaminai yra atsiradę.
„Pasakė, kad atvažiuočiau pasiimti pati arba atsisiųsčiau namo savo pačios išlaidomis“, – kodėl ne oro bendrovės lėšomis ją turi pasiekti lagaminai, stebėjosi lietuvė. Vis dėlto Asta susitarė, kad lagaminus atiduos oro uoste pažįstamui iš Varšuvos, o šis juos atsiųs tarp Lenkijos ir Lietuvos važinėjančiu autobusu. Moteris skaičiavo, kad ši nemaloni istorija jai kainavo daugiau nei 24 eurus.
Oro uoste buvo dirbančių žmonių
Portalui DELFI, susisiekus su „Ryanair“ atstovais, bendrovė nurodė, kad kompanija reikalauja, jog atvykimo zonose visuose oro uostuose klientus aptarnautų darbuotojai iki tol, kol atskris paskutinis lėktuvas, ir tol, kol visi keleiviai atsiims savo lagaminus.
„Šiuo atveju kai kurie lagaminai vėlavo būti iškrauti iš lėktuvo. Vis dėlto oro uosto atstovai patikino, kad bagažo paieškos skyrius buvo tuo metu dar veikė pagrindinėje terminalo zonoje, išėjus iš atvykimo salės“, – aiškino „Ryanair“ atstovai.
Bendrovė užtikrino, kad su keleive buvo susisiekta kitą dieną ir jai buvo pasiūlyta galimybė priimti bagažą išsiuntus juos per kurjerį, bet keleivė pasirinko galimybę atsiimti lagaminus asmeniškai.
Pristatyti bagažo į Lietuvą neprivalėjo
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė teigė, kad oro uostuose visuomet yra dirbančių žmonių, kol vyksta skrydžiai ir išsiskirsto paskutiniai atvykę keleiviai. Todėl, pasak jos, Aistei reikėjo nepalikti oro uosto, kol nebuvo užfiksavusi bagažo dingimo fakto.
„Jai reikėjo ieškoti oro uoste dirbančių darbuotojų ir užfiksuoti bagažo dingimo faktą. Turėjo ieškoti oro uosto atstovų, kurie ją būtų nukreipę į bagažo paieškos skyrių“, – komentavo specialistė.
Iš kitos pusės V. Žegunytė pabrėžė, kad keleivė skrido iš Tenrifės į Varšuvą, o ne Lietuvą, todėl vežėjas yra atsakingas už bagažo nuvežimą į tą vietą, kur buvo skrydis arba netolimą keleivio gyvenamąją vietą.
„Bet Varšuva nuo Lietuvos yra toli ir čia jau avialinijų geranoriškumo klausimas, ar jis savo lėšomis sutinka pristatyti bagažą. Oro vežėjas lagaminus privalo pristatyti tik iki Varšuvos šiuo atveju“, – kalbėjo pašnekovė.
Komentuodama keleivės situaciją, kai ji negalėjo „Ryanair“ puslapyje pateikti pretenzijos dėl bagažo, nes neturėjo specialaus numerio iš oro uosto, V. Žigunytė siūlė tokiu atveju keleiviams pildyti bendrą skundų formą.
„Pagal Monrealio konvesiją keleivis pretenziją dėl bagažo nepristatymo privalo pateikti per 7 dienas, nes kitu atveju vežėjas gali nepriimti pretenzijos. Ji turi būti pateikta raštu“, – aiškino specialistė. Pasak jos, faktą apie dingusį bagažą svarbu žinoti ir pačioms oro linijoms, kad jie tai fiksuotų savo sistemoje.
Civilinės aviacijos ekspertė taip pat priminė, kad jei keleivė dėl vėluoto bagažo patyrė nepatogumų (buvo priversta įsigyti bagaže paliktų daiktų pakaitalus, pavyzdžiui, vaistus), ji gali prašyti oro bendrovės apmokėti jos papildomai patirtas išlaidas, jei jos atsirado iki galutinio bagažo pristatymo. Tam reikia turėti šį faktą įrodančius dokumentus.
