„Nesinorėtų Kuršių nerijai tokio likimo, kad būtume linksniuojami kaip blogas pavyzdys, juolab, kad tas Kuršių nerijos objektas į UNESCO sąrašus yra patekęs kaip bendras Lietuvos ir Rusijos - manau, kad tai duotų Rusijai argumentą badyti mums pirštu ir sakyti, kad mes pažeidėjai“, - BNS ketvirtadienį sakė buvęs kultūros ministras A.Gelūnas.
Jo teigimu, jeigu tiltas būtų pastatytas, UNESCO į tai reaguotų, nes būtų pažeista Pasaulio paveldo konvencija.
„Šalis narė, pasirašydama konvenciją, sutinka laikytis ir tam tikrų žaidimo taisyklių: jeigu nenorima prisiimti tų įsipareigojimų ir naštos, tiesiog nereikia kandidatuoti, nereikia įtraukti tų objektų. UNESCO reaguotų, o galiausiai būtų siunčiama tarptautinė ekspertų misija, kurios metu būtų nustatyta padarytas poveikis ar žala. Ir galiausiai Pasaulio paveldo komiteto vienoje iš sesijų būtų viešai svarstoma, visos valstybės narės stebėtų šį procesą ir galiausiai turbūt pasibaigtų tuo, kad patektų į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą, kas tikrai valstybei nieko per daug gero neatneša“, - kalbėjo A.Gelūnas.
Jis prisiminė atvejį, kai tiltas buvo nutiestas per Elbės slėnį netoli Vokietijoje esančio Drezdeno miesto. Tąkart šis sprendimas lėmė, kad slėnis pateko į minėtąjį sąrašą.
„Ir tas Drezdeno slėnis su tuo tiltu yra nuolat linksniuojamas kaip netinkamas pavyzdys“, - teigė ambasadorius.
Be politinių grėsmių, ambasadorius teigia matantis dideles grėsmes ir pačiai Kuršių nerijai.
„Matydamas kitų pasaulio paveldo objektų visame pasaulyje dinamiką ir statuso pasikeitimą, kai įvyksta kokios nors statybos ar kitokia intervencija, su nuogąstavimu žiūriu į šį projektą. Kaip Lietuvos pilietis ir kultūrai neabejingas žmogus, manau, kad toks tiltas gerokai pablogintų šito kampelio unikalumą, gamtos ir kultūros dermę, kuri yra atradusi dermę Kuršių nerijoje. Transporto srautų padidinimas - ar tai būtų tiltas, ar tai būtų oro uostas - aš manau, kad yra netinkama iniciatyva“, - kalbėjo jis.
Ketvirtadienį Klaipėdoje vyksta darbo grupės dėl tilto statybos posėdis - jame dalyvauja ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovai.
Uosto direkcija pranešė, kad darbo grupė, kuriai vadovauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius, svarstys tilto į Kuršių neriją statybos galimybes bei bendrovės „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš uosto alternatyvas.
Darbo grupės atstovai planuoja apžiūrėti galimas tilto į Kuršių neriją statybos vietas.
98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis nusidriekęs Lietuvos ir Rusijos teritorijose. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.