Ji primena, kad Rusija, kaip ir Lietuva, yra Jungtinių tautų jūrų teisės konvencijos (JTK) narė ir turi teisę imtis šių priemonių: apžiūrėti laivą, jį patikrinti, areštuoti ir pradėti teisminį tyrimą, jei tai yra būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų.
„Nuobaudos, kurias taiko pakrantės valstybė už žvejybos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus išskirtinėje ekonominėje zonoje, negali numatyti laisvės atėmimo arba bet kokių kitų fizinių bausmių formų, jei suinteresuotos valstybės nėra pasirašiusios kitokio susitarimo. Kai areštuojamas ar sulaikomas užsienio laivas, pakrantės valstybė nedelsdama atitinkamais kanalais praneša valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, apie veiksmus, kurių buvo imtasi, ir apie visas paskirtas nuobaudas. Pažymėtina, kad areštuoti laivai ir jų įgulos turi būti paleidžiami iš karto po to, kai sumokamas pakankamo dydžio užstatas ar duodama kita garantija“, - dėsto L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Ji priduria, kad kol kas trūksta informacijos, kokiu pagrindu laivas buvo sulaikytas ir kokie jam buvo pareikšti įtarimai ar reikalavimai.
„Tik diplomatiniais šaltiniais gavus oficialią informaciją ir ją įvertinus, galima pateikti Rusijos pareigūnų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą. Įprastai, pirmiausiai laivo kapitonui turėjo būti suteikiama informacija apie pažeidimą ir taikomas procedūras. Jeigu laivas išties buvo sulaikytas Rusijos jurisdikcijoje, taikoma Rusijos teisė“, - komentuoja specialistė.
Ji pabrėžia, kad laivo sulaikymo teisė galioja valstybės teritoriniuose vandenyse, nors konvencija numato ir „persekiojimo karštais pėdsakais teisę“.
„Šia teise pakrantės valstybė gali pasinaudoti kai turi rimtą pagrindą manyti, kad laivas pažeidė tos valstybės įstatymus ar kitus teisės aktus. Toks persekiojimas turi būti pradėtas persekiojančios valstybės vidaus vandenyse, salyno vandenyse, teritorinėje jūroje arba gretutinėje zonoje, taip pat dėl pažeidimų išskirtinėje ekonominėje zonoje arba kontinentiniame šelfe, įskaitant saugumo zonas aplink kontinentinio šelfo įrenginius, ir gali būti tęsiamas už teritorinės jūros ar gretutinės zonos ribų tik tuo atveju, jei persekiojimo procesas nebuvo nutrūkęs“, - detales vardija L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Pasak jos, jei laivas yra sulaikytas ir yra teigiama, kad laivą sulaikiusi valstybė nesilaikė Konvencijos sąlygų dėl laivo ir jo įgulos greito paleidimo sumokėjus užstatą ar suteikus kitas finansines užtikrinimo priemones, laivo paleidimo klausimas gali būti perduotas teismui, arbitražui arba, dėl jo nesusitarus per 10 dienų nuo laivo sulaikymo dienos – Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui.
„Jei laivas buvo sustabdytas ar sulaikytas už teritorinės jūros ribų tokiomis aplinkybėmis, kurios nepateisina persekiojimo karštais pėdsakais teisės panaudojimo, laivui yra atlyginami bet kokie nuostoliai ar žala, kuriuos jis galėjo patirti dėl tokio persekiojimo“, - apibendrina L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.
Penktadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad laivo kapitonas buvo nušalintas jėga ir dėl laivo sulaikymo Rusijai bus siunčiama nota.
