Populiarėjančios navigacijos sistemos nustelbia švyturius, tačiau jų atsisakyti neketinama dar ilgai. Iš jūros tolių išvysti mirksintį taškelį – švyturį – šimtus metų reikšdavo artėjantį krantą, o kartais net išsigelbėjimą. Tačiau moderniųjų laikų technologijos švyturius stumia į nuošalę – nakties dangų rėžiantis šviesos spindulys dabar daug kam yra tik romantika.
Švyturys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Švyturiai ir sekstantai, ilgą laiką buvę vienintelės priemonės nustatyti vietai jūroje, užleido pozicijas kitoms vis tobulėjančioms navigacijos sistemoms. O štai pastarąjį dešimtmetį itin išpopuliarėjusi palydovinės navigacijos sistema GPS išstumia senuosius navigacijos prietaisus.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivybos skyriaus viršininko Vytauto Saulėno, GPS navigacijos sistemos su elektroniniais jūrlapiais labai plačiai naudojamos jūriniuose laivuose.

Vis dėlto išstumti paprastų, popierinių jūrlapių, magnetinių kompasų jie negali. V.Saulėno teigimu, elektroninė įranga gali sugesti, laive dingti elektra.

„Dėl to magnetinis kompasas, nors esama ir GPS bei kitokios pažangios navigacinės technikos, yra privalomas, jis turi būti tikrinamas, kad iškilus netikėtumų būtų pagal ką orientuotis jūroje. Tą patį galima pasakyti ir apie švyturius. Jie bus naudojami dar ilgai“, – teigė V.Saulėnas.

GPS navigacinės sistemos palydovai yra JAV Gynybos departamento nuosavybė, tad, pasak V.Saulėno, juos gali bet kada išjungti arba užkoduoti signalus taip, kad jais pasinaudoti galėtų tik specialūs, kariniai GPS įrenginiai.

„Reikalaujama, kad laivuose būtų dar ir sekstantai, kuriais būtų galima nustatyti laivo vietą ir saugiai plaukti“, – pridūrė jis.

Veikia 4 jūriniai švyturiai

Lietuvoje dabar veikia keturi jūriniai švyturiai: Nidoje, Klaipėdoje, Juodkrantėje ir Šventojoje.

Anksčiau toliausiai šviečiantis švyturys buvo Klaipėdoje – jo šviesa galėjo būti matoma 22 jūrmylių atstumu (apie 40 km). Dabar jo galia sumažinta ir matomumo spindulys sumažėjo iki 18 jūrmylių (apie 33,3 km). Ant Urbo kalno Nidoje stūksančio švyturio šviesos spindulys pasiekia 22 jūrmylių tolį.

Švyturiuose veikdavo ir radijo švyturiai, tačiau Lietuvoje jie buvo išjungti dar 1999 metais.

„Juos reikėjo ir kalibruoti, aparatūra buvo dar sovietinė, griozdiška. Atsarginių dalių jai nebuvo, o nauja – brangiai kainuoja. Apklausę laivybos kompanijas, nusprendėme atsisakyti radijo švyturių. Tiesą sakant, iš Baltijos šalių jų atsisakėme paskutiniai. Tik Rusija juos dar naudoja, – teigė Saugios laivybos administracijos hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjas Viktoras Liulys. – O šviesos švyturiai savo funkcijas dar atlieka. Negalima sakyti, kad jie turi tik simbolinę reikšmę. Taip yra visame pasaulyje: nors naudojami modernūs navigacijos įtaisai, švyturių gesinti nesiruošiama. Nes kritiniu atveju, nustojus veikti visai įrangai, gali prireikti imtis švyturių bei sekstantų.“

Tiesa, jis teigė, kad Lietuvos švyturiuose naudojama dar praėjusio amžiaus vidurio laikų optinė sistema, nukreipianti šviesą, tad nežinia, ar ilgai dar ji laikys. Anot jo, švyturiais daugiausia naudojasi mažų žvejybinių laivų įgulos.

„Jiems sudėtingų, brangių, keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančių GPS įtaisų pirkti neapsimoka, o mėgėjiški nėra tikslūs“, – sako V.Liulys.

Dabar Klaipėdos švyturyje veikia D-GPS įtaisas, kuris GPS navigacijos sistemoms teikia koordinates tikslinančią informaciją, padedančią sudėtingiems GPS įtaisams nustatyti vietą centimetrų tikslumu.

Paprastų GPS, nenaudojančių tikslinamųjų duomenų, paklaida siekia mažiausiai kelis, o dažniausiai – keliolika metrų, nelygu kelių palydovų signalus GPS įtaisas „sugauna“ vienu sykiu.

Žvejai perka mėgėjiškus

Navigacinėmis sistemomis prekiaujančios bendrovės „InfoEra“ GPS sprendimų padalinio vadovas Edvinas Grigaliūnas teigė, jog mėgėjiškų GPS, kainuojančių maždaug 400 litų, visiškai pakanka norint orientuotis jūroje, kai nereikalaujama elektroninių jūrlapių.

Pakanka pasižymėti kranto tašką, iš kurio išplaukta, ir atgal bus nesunku sugrįžti.

„Juos perka ir į jūrą plaukiantys žvejai, ir mėgstantys žvejoti ant ledo, nes pakilus rūkui krantą rasti be GPS gali būti labai sunku, – sakė jis. – Kasmet šių įtaisų pardavimas padidėja 50 procentų.“

Yra ir paprastesnių, bet specializuotų jūrinių GPS, kuriuos paprastai, anot E.Grigaliūno, perka į didesnes jachtas. Jie kainuoja apie porą tūkstančių litų. Tiek pat kainuoja elektroniniai jūrlapiai, kurie dalijami į teritorijas, pavyzdžiui, Baltijos jūra. Toks jūrlapis atsieina apie 500–600 litų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (37)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

Nuo penktadienio 88 ir 88N maršrutų autobusai vėl užsuks į Vilniaus oro uostą

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „ Susisiekimo paslaugos “ praneša, jog užbaigus Vilniaus...

„Ryanair“ skelbia aštuonis naujus jungiamuosius skrydžius iš Vilniaus (8)

Europoje pirmaujanti aviakompanija „Ryanair“ paskelbė aštuonis naujus jungiamuosius skrydžius...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai (30)

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

Metro: mitologinė būtybė ar panacėja vilniečiams? (194)

Vilniaus metropoliteno projektas – ekonomiškai negyvybingas, o valstybė turi daug svarbesnių...

Top naujienos

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (56)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (186)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Barselonoje sunkvežimis rėžėsi į minią nuolat pildoma (11)

Turistų pamėgtame Ramblos rajone, Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo furgonas. Pranešama,...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (37)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

G. Kirkilas sugalvojo planą koalicijai su „valstiečiais“ gelbėti (15)

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas inicijuoja partijos susitarimą su...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (104)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (502)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

D. Trumpo retorika sukėlė nerimą ir Pentagonui (7)

Praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ugningo pareiškimo apie galimą karinę...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (461)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (156)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...