Tarptautinėje jūrų perkėloje – vilkikų eilės

 (32)
Tarptautinėje jūrų perkėloje – vilkikų eilės. Iš Rusijos į Vakarų Europą prekes gabenantys vairuotojai eilėje į keltą prastovi net iki savaitės. Vilkikų eilės jūrų perkėloje susidarė Rusijai ir Lenkijai niekaip nesusitariant dėl dvišalių leidimų.
Vilkikai Baltarusijos pasienyje
Vilkikai Baltarusijos pasienyje
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Trijų–keturių kilometrų eilė į tarptautinę jūrų perkėlą beveik nejuda. Per dieną į priekį pasistumiama vos per du–tris automobilius. Kai kurie vairuotojai sako čia lūkuriuojantys jau penktą–šeštą dieną.

„Vandens einame į uostą – labai toli. Tualetų yra, bet nėra dušo. O valgyt gaminamės patys, važiuojam produktų į parduotuvę“, – apie kasdienybę eilėje kalbėjo tarptautinių reisų vairuotojas Anatolijus Ziminas.

„Gerai, kad dar prekės negendančios, bet baigiasi dienos, kai galime būti Europoje“, – sakė kitas vairuotojas Aleksandras Sachackijus

Vilkikų eilė tarptautinėje jūrų perkėloje susidarė prieš savaitę. Dauguma vairuotojų – iš Rusijos prekes gabenantys į Vakarų Europą. Jų teigimu, Lenkija vilkikų su rusiškais numeriais neįleidžia, todėl vienintelis kelias patekti į Europą – keltu per Klaipėdą, Rygą ir kitus uostus.

„Lenkijos ir Rusijos ministerijos, sudariusios mišrią komisiją, paskutinį mėnesį nesutarė, kaip elgsis kitą ketvirtį, ir tiesiog neturi leidimų: nei Rusija į Lenkiją įvažiuoti, nei Lenkija į Rusiją įvažiuoti“, – situaciją aiškino „Linavos“ viceprezidentas Julius Misiūnas.

Kompanijos „DFDS Seaways“ vadovai sako, kad išgirdę apie Lenkijos ir Rusijos nesutarimus, tikėjosi didesnių automobilių srautų. Tačiau juos suvaldyti esą nėra taip lengva.

„Mes dabar turim visus reisus pilnus ir daugelis reisų yra apkrauti 100 proc. Tai labai sunku surasti naujam srautui vietų laive“, – aiškino „DFDS Seaways“ Komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovas Baltijos regionui Vaidas Klumbys.

Į Kylį apie pusantro šimto automobilių talpinantys keltai kursuoja kasdien, tačiau iš papildomo srauto patenka vos trys–penki vilkikai. Keltų kompanijos vadovai sako, kad tik ketvirtadieniais keltai yra mažiau apkrauti ir iš susidariusios didžiulės eilės bus galima paimti iki 60 vilkikų. „DFDS Seaways“ vadovai neslepia, kad kol kas naujų užsakymų į Kylį kompanija nebepriima, o susikaupusį vilkikų srautą galbūt pavyks išplukdyti per tris ar daugiau savaičių.

„Sprendimas, kuris galėtų būti ir patrauklus klientui – pasiūlymas pasinaudoti švediška linija. Jau apie 30 vilkikų su rusiškais numeriais perplukdėm šita linija į Švediją ir po to jie per Daniją nuvažiavo į Vokietiją“, – apie alternatyvas pasakojo V. Klumbys.

Panaši situacija, kai tarptautinėje jūrų perkėloje buvo nusidriekusios vilkikų eilės, buvo ir prieš penkerius metus. Tuomet prireikė poros mėnesių, kol viskas stojosi į įprastas vėžes.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Transportas

Meksike bus galima naudotis sraigtasparnio taksi paslauga

Ispanijos taksi paslaugų operatorius „Cabify“ Meksiko mieste pradės teikti aviataksi paslaugas. Šios paslaugos buvo pristatytos ketvirtadienį, rugsėjo 28 d.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija riejasi dėl „Rail Baltica“ projekto (30)

Trims Baltijos šalims po ilgų ir sudėtingų derybų pasiekus susitarimą, kad europinės geležinkelio vežės projekto „Rail Baltica“ rangos konkursai būtų skelbiami ne tik per bendrą įmonę, bet ir kiekvienoje šalyje, Lietuvoje išsiskyrė Susisiekimo ministerijos ir jos valdomų „Lietuvos geležinkelių“ nuomonė.

Gyventojai vis dažniau automobilius perka lizingu: kokie populiariausi? (107)

SEB banko duomenimis, pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų automobilius ryžtasi įsigyti lizingu, rašoma pranešime spaudai.

Šalies keliai šlapi (1)

Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos ketvirtadienio rytą dėl lietaus buvo šlapios. Rytą silpnai lijo pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose. Oro temperatūra svyravo nuo 10 iki 15 laipsnių šilumos.

„Eurostat“ paskelbė judriausius krovininius uostus

Roterdamas, Antverpenas ir Hamburgas 2014 metais buvo trys intensyviausi ES uostai, drauge sudarydami beveik penktadalį (19,2 proc.) bendrojo krovinių svorio, gabenamo per ES uostus.