Vilniaus taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas tokios galimybės neatmetė.
„Anksčiau taksistai buvo labai pasyvūs šiuo klausimu, bet niekas nežino, kaip bus ateityje. Upė irgi nuo upelio prasideda“, – įspėjo jis.
Taksi įmonių „žudiku“ vadinama keleivių pavėžėjimo paslaugas teikti leidžianti JAV įmonė „Uber“ savo veiklą Vilniuje pradėjo praėjusių metų pabaigoje.
Išmaniųjų telefonų programėlę, kuri veikia kaip tarpininkas tarp „Uber“ vairuotojų ir klientų, vystanti įmonė panašios į DELFI laišką parašiusio taksi vairuotojo reakcijos sulaukė įžengusi ir į daugumą kitų rinkų.
Protestus prieš „Uber“ yra rengę Londono, Romos, Briuselio, Melburno ir kitų sostinių taksi vairuotojai.
Vienas naujausių sausio 26 dieną įvyko Paryžiuje, kur taksi įmonių profesinės sąjungos automobiliais užblokavo didelę miesto dalį. „Je suis taxi“, – skelbė prancūzų plakatai.
Nori vienodų sąlygų
Ilgą laišką DELFI parašęs taksi vairuotojas piktinosi visuomenėje susiformavusiu neigiamu jo profesijos atstovų įvaizdžiu ir prašė atsisakyti stereotipų apie nesąžiningus ar nemandagius vairuotojus.
Jis piktinosi, kad „Uber“ veikia panašiai kaip nelegalūs taksi.
„Manau, kad sąlygos visiems turi būti vienodos. Jeigu vieniems leidžiama vienaip, o kitiems – kitaip, tada tie, kurie yra kontroliuojami ir veikia pagal taisykles, tiesiog neišgyvens“, – DELFI sakė R. Bieliauskas.
Jis paaiškino, kad legaliai taksi paslaugas teikiantys vairuotojai privalo laikytis Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių.
Jose numatyta, kad taksi privalo atitikti techninius reikalavimus, turėti patikrintą taksometrą, pramoniniu būdu pagamintą ženklą-plafoną ir t.t.
„Tuo metu „Uber“ veikia nesilaikydamas taisyklių“, – sakė R. Bieliauskas.
„Uber“ veikla šiuo metu iš tiesų nėra iki galo reglamentuota. Dėl tai padaryti turinčių įstatymų Seimas turėtų balsuoti kovo 10 dieną prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Progą nebesilaikyti tradiciniams taksi keliamų reikalavimų jau pastebėjo ir kiti rinkos dalyviai. Prieš kurį laiką keleivių pavėžėjimo paslaugas teikti pradėjo skaitmeninis taksi vairuotojų tinklas „eTaksi". Panašia veikla užsiimti leidžia ir „Taxify“ bei „eTransport.lt“ programėlės.
Pikas savaitgaliais
Laiške DELFI taksi vairuotojas taip pat paaiškino, kodėl neretai taip sunku taksi išsikviesti penktadienio ar šeštadienio vakarais.
Pasirodo, taip yra todėl, kad taksi vairuotojui keleivį „iš gatvės“ vežti kur kas pelningiau nei tą, kuris automobilį išsikvietė telefonu. Tam yra dvi priežastis.
Pirmoji – taikomas įsėdimo tarifas. Antroji – „iš gatvės“ keleivį paėmęs vairuotojas išvengia netikėtumų, kai iki jo važiuoja ilgą kelią, o po to sužino, kad pavežti reikės vos vieną kilometrą.
„Įsivaizduokite situaciją: esu Vokiečių gatvėje ir gaunu pasiūlymą paimti keleivį iš baro Vilniaus gatvėje. Įvertinęs atstumą, sistemoje nurodau, kad būsiu po 6 minučių. Atvykstu ir tada sužinau, kad mano keleivis važiuos iki Totorių gatvės.
Kaip galvojate, arr aš vartojau keiksmažodžius? Kokia mano nuotaika? Jūs paklausite – o kas čia tokio? Skaičiuojame: visos kelionės kaina – 1,10 euro (0,58 euro įsėdimo mokestis ir 0,52 euro kelionės kaina). Įsėdimo mokestį atskaičiuoja dispečeris, tad man lieka 0,52 euro. Tai kokia mano nuotaika?“, – klausė jis.
R. Bieliauskas palaikė kolegą ir aiškino, kad taksi yra verslas, kurio tikslas – uždirbti.
„Jeigu taksi vairuotojas nuvažiuoja 10 kilometrų iki užsakovo, o jis įsėda ir pavažiuoja iki kito kampo, atleiskite, bet vairuotojas jau minuse. Taip gaištamas darbo laikas“, – aiškino pašnekovas.
Taksi vežėjų asociacijos vadovas dėstė, kad jie negali vykdyti labdaros. „Taksistas galvoja, kad užsidirbs ir išlaikys savo šeimą. Tačiau išeina taip, kad jis negali net pragyventi“, – sakė R. Bieliauskas.
Akcentuoja kokybę
Dar prieš „Uber“ veiklos Vilniuje pradžią, šios įmonės atėjimu į Lietuvą džiaugėsi sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Vilniuje turi atsirasti nauja paslaugų kokybė, o Vilnius – tapti išmaniuoju miestu. Mes norime gero ir greito aptarnavimo, dalijimosi automobiliais paslaugų, mažėjančių transporto spūsčių. „Uber“ galėtų tapti alternatyva tradicinėms taksi paslaugoms sostinėje ir būti naudinga tiek vairuotojams, tiek keleiviams, tiek Vilniaus svečiams”, – tada išplatintame pranešime žiniasklaidai sakė jis.
Tuo metu už „Uber“ tarptautinės veiklos plėtrą atsakingas Alexanderis Lobovas DELFI sakė, kad įmonė save vadina ne taksi verslo atstovais ir jų argumentas: įvyko išmaniųjų mobiliųjų technologijų revoliucija, kuri sudaro sąlygas kurtis kitokiam verslo modeliui nei taksi paslaugos.
Esą dėl šių priežasčių pavėžėjimo paslaugai neturėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip taksi paslaugai, t.y. išmaniosios technologijos leidžia nustatyti, kur žmogus ar jį galinti pavėžėti automobilis yra, siųsti šiuos duomenis į palydovą, o iš jo – ir tiems, kam suteikta prieiga prie tokių duomenų.
„Tai nėra taksi verslas ir dėl to, kad visą laiką žinoma, kas įsėda į automobilį, tas žmogus yra užsiregistravęs vartotojas, žinomi jo asmens duomenys, nors šių duomenų vairuotojas nemato, bet tokį keleivį galima identifikuoti“, – dėstė A. Lobovas.
2009 metais San Franciske įkurta įmonė šiuo metu veikia daugiau nei 380 pasaulio miestų 58 šalyse.
