Ar gavai bilietą?
Maršrutinių mikroautobusų vairuotojai ir keleiviai vis dažniau sulaukia mokesčių inspektorių ir Valstybinės kelių ir transporto inspekcijos dėmesio.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama užkirsti kelią gaunamų pajamų neapskaitymui keleivių vežimo reguliariais maršrutais sektoriuje, kartu su Valstybine kelių ir transporto inspekcija rugpjūčio 15–28 dienomis organizavo bendras maršrutinių mikroautobusų patikras Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Šių patikrų tikslas – išsiaiškinti, kaip keleivių vežėjai ir patys keleiviai laikosi savo mokestinių prievolių: vairuotojas privalo kiekvienam keleiviui išduoti kasos aparato kvitą (bilietą), o keleivis visą kelionės laiką turi jį saugoti.
VMI pabrėžia, kad patikrų metu buvo taikoma administracinė atsakomybė. Vairuotojams, kurie neišduoda kasos aparato kvito keleiviams, gresia baudos nuo 200 iki 500 litų, keleiviams, neturintiems kelionės bilieto, gali grėsti bauda nuo 60 iki 100 litų. Tad VMI ragina nebūti abejingiems šešėliniam verslui, netapti jo dalimi ir reikalauti kasos aparato kvito (bilieto) iš vairuotojo.
„Projekto metu atliktų operatyvių patikrų duomenys rodo, kad kasos aparato kvitų neišdavimas – vienas dažniausių pažeidimų keleivių vežimo sektoriuje, – teigia projekto vadovas Rolandas Puncevičius. – Maršrutinio mikroautobuso vairuotojo keleiviui išduotas kasos aparato kvitas patvirtina, jog keleivio už važiavimą sumokėtos piniginės lėšos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kartu tai ir garantija, kad atsitikus eismo įvykiui keleivis galės reikšti pretenzijas vežėjui dėl suteiktų paslaugų kokybės, reikalauti atlyginti patirtą žalą ar sveikatos draudimo.“
Didžiausia rizika
VMI atstovų teigimu, įgyvendinamo projekto „Keleivių vežimas ir taksi“ metu pagrindinis dėmesys skiriamas atrinktoms rizikingiausioms įmonėms – joms taikomos įvairios priemonės: stebėsenos, komunikavimo, pagalbos bei kontrolės. Šiomis priemonėmis siekiama, kad būtų apskaitomi iš klientų gaunami pinigai ir sumokami mokesčiai.
„Įvertinus surinktą informaciją, jau vyko pokalbiai su įmonių vadovais. Jų metu įmonių vadovai buvo supažindinti su patikrų rezultatais, jiems nurodyta imtis griežtesnių priemonių kontroliuojant vairuotojus. Vadovai buvo paraginti įvertinti deklaruotų pajamų ir su darbo santykiais susijusių išmokų teisingumą bei esant pagrindui patikslinti pateiktas 2010–2011 m. deklaracijas, taip pat užtikrinti, kad kiekvienam keleiviui būtų išduodamas kvitas“, – dėsto R. Puncevičius.
Griežtos kontrolės priemonės bus taikomos įmonėms, turinčioms didžiausią mokesčių nemokėjimo riziką, ir toms, kurios po pokalbių toliau vengs apskaityti visas gaunamas pajamas. Tokios įmonės gali sulaukti ir operatyvių, ir mokestinių patikrų, kurių metu bus taikomi specialūs mokesčių skaičiavimo metodai, t. y. mokesčių bazė bus nustatoma pagal VMI įvertinimą.
Nuo 2 iki 4 kartų
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių mokesčių inspekcijos, vykdydamos projektą, per pirmąjį šių metų pusmetį jau atliko 65 operatyvias patikras, siekiant nustatyti tikrąsias įmonių apyvartas. Buvo atlikti ir kontroliniai važiavimai maršrutiniais mikroautobusais, norint nustatyti vežamų keleivių skaičių, buvo tikrinamas darbo su kasos aparatais organizavimas ir darbuotojų darbo grafikai.
Palyginus stebėjimo metu užfiksuotus duomenis su buhalterinės apskaitos duomenimis išsiaiškinta, kad apskaitoje atsispindi nuo 2 iki 4 kartų mažesnės pajamos, nepagrįstai didinami maršrutų atstumai ir atitinkamai kuro sąnaudos. Taip pat nustatyti du atvejai, kai įmonių vadovai veiklai vykdyti įnešė nemenkas sumas, valdo nekilnojamąjį turtą, kuriam išlaikyti reikia turėti pajamų. Tokių pajamų šaltinis gali būti įmonių neapskaitytos pajamos, todėl šių fizinių asmenų atžvilgiu bus atliekamos mokestinės patikros.
Po darbo valandų
„Labai džiaugiuosi, kad VMI vykdo patikras. Tikiu, kad mokesčių turėtų būti sumokėta daugiau. Vis dėlto tai – laikina akcija: vairuotojai žino apie reidus, tad saugosi. Kai reidai pasibaigs, tęsis piktnaudžiavimas“, – teigia Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio komiteto pirmininkas Rytis Šatkauskas.
Pasak pašnekovo, bilietų dažniausiai negauna po darbo valandų maršrutiniais mikroautobusais važiuojantys keleiviai. „Patikras vykdančios valdiškos institucijos po 17 val. nebedirba. Vairuotojams nėra ko baimintis, tad jie ir vėl griebiasi gudrybių“, – sako R. Šatkauskas.
Maršrutinių mikroautobusų vairuotojus tikrina ir už tai atsakingi Kauno savivaldybės atstovai. „Tokių darbuotojų turime keturis. To tikrai nepakanka, – tvirtina pašnekovas. – Visų pirma, jie turi ir kitokių darbų, tad negali užsiimti vien tik maršrutinių taksi patikra. Antra, juos visus vairuotojai pažįsta iš veido, tad elgiasi pagal taisykles.“
Neformali akcija
R. Šatkauskas kartu su kolegomis atliko nepriklausomą tyrimą. Maršrutiniais mikroautobusais po Kauną važinėję vietos politikai savo akimis įsitikino, kad bilietai už naudojimąsi viešuoju transportu išduodami tik kas antram ar net kas trečiam keleiviui.
„Mes važinėjome populiariausiais maršrutais, stebėjome keleivių srautus, atsiskaitymus, bilietų išdavimą ir visą informaciją fiksavome. Pastebėjome, kad vairuotojai turi savo metodikas. Sakykime, bilietus išduoda miesto centre. Toliau nuo pagrindinių gatvių įlipusiems keleiviams dažnai jie neduodami.“
Politikai taip pat pastebėjo, jog patys keleiviai labai abejingai reaguoja į vairuotojų nusižengimą. „Žmonės, negavę bilieto už naudojimąsi viešuoju transportu, dažniausiai jo nė neprašo. Sunku pasakyti kodėl. Juk tai – dokumentas“, – pabrėžia pašnekovas.
Pavojingas vairavimas
R. Šatkausko teigimu, mokesčių slėpimas tėra padarinys. Vadinasi, reikėtų ieškoti priežasčių ir būdų jį likviduoti.
„Susidaro įspūdis, kad verslininkas „laimi“ maršrutą ir pirmyn. Kuo daugiau perveši žmonių, kuo daugiau nuslėpsi mokesčių, tuo daugiau uždirbsi, – dėsto pašnekovas. – Situacija – labai absurdiška, nes orientuojamasi tik į pinigus, o ne į keleivių saugumą ar palankių darbo sąlygų vairuotojams sudarymą.“
Neoficialiomis politiko žiniomis, už galimybę važiuoti maršrutinio
mikroautobuso maršrutu Kaune vairuotojas įmonės vadovui turi sumokėti nuo 100 iki 200 litų per dieną.
„Vairuotojams reikia išlaikyti šeimą, pamaitinti vaikus. Jie supranta, kad nuo to, kiek žmonių perveš, priklauso jų atlyginimas. Kas nutinka? Vairuotojai mato ne žmones, o galimybę užsidirbti. Iš čia – ir vairavimo stilius. Sakykime, maršrutinis mikroautobusas važiuoja antra eismo juosta. Staiga vairuotojas pamato, kad šalikelėje jį stabdo keleivis. Tada puola persirikiuoti ir stabdyti. Tikėtina, kad susidarys avarinė situacija, tačiau mikroautobusas sustos paimti keleivio, tiksliau sakant – ne keleivio, o tų kelių litų, kuriuos iš jo gaus“, – aiškina R. Šatkauskas.
Naikinti priežastis
Pašnekovo teigimu, yra ir daugiau pavyzdžių, kai maršrutinių autobusų vairuotojai sudaro avarines situacija kelyje. „Jie manevruoja tarp eismo juostų, užlenda priešais autobusus ir troleibusus“, – vardija R. Šatkauskas.
Kad maršrutinių mikroautobusų teikiamos paslaugos taptų kokybiškesnės, Kauno miesto savivaldybė sudarė darbo grupę, kuri turi peržiūrėti ir patobulinti maršrutinių mikroautobusų važiavimo taisykles Kaune. „Labai norime, kad vairuotojų darbo sąlygos būtų geresnės ir jie nedirbtų viršvalandžių. Taip pat svarbu sutvarkyti bilietų išdavimo tvarką taip, kad ir vairuotojas, ir keleiviai būtų suinteresuoti važiuoti pagal taisykles“, – sako pašnekovas.
Politiko planuose – ir maršrutų tobulinimas: „Šiuo metu kai kurie mikroautobusai dubliuoja autobusų ir troleibusų maršrutus. Taip pastarieji dirba nepelningai. Reikėtų sutvarkyti sistemą taip, kad maršrutiniai mikroautobusai papildytų autobusų ir troleibusų maršrutus, o ne savintųsi jų klientus.“
Dienos uždarbis – 16 litų
VMI, analizuodama dvejų metų laikotarpio taksi įmonių veiklos duomenis, nustatė, kad 2009 m. taksi veiklą vykdė 567 įmonės, 312 iš jų – individualios. Visos įmonės deklaravo 3,7 mln. litų mokėtinų mokesčių. Daugiausia jų – apie 20 proc. – deklaravo viena didžiausių taksi įmonių Vilniuje. Reikia pabrėžti, kad 20 didžiausių įmonių deklaruota mokesčių suma sudarė daugiau kaip 70 proc. visos mokesčių sumos.
VMI nustatė, kad 2010-aisiais vykdžiusios veiklą 476 įmonės deklaravo 2,1 mln. litų mokėtinų mokesčių ir tiek pat sumokėjo.
Viena didžiausių taksi įmonių deklaravo apie 0,4 mln. litų (18,7 proc. visos deklaruotų mokesčių sumos). Kitų 20 įmonių deklaruotų mokesčių suma buvo 1,17 mln. litų, arba 55,8 proc. visos deklaruotų mokesčių sumos. Visų kitų 455 įmonių – tik 0,54 mln. litų (25,5 proc.). Analizė atskleidė, kad 21 įmonė deklaravo 74,5 proc. visos deklaruotų mokėtinų mokesčių sumos. Pagal atliktus skaičiavimus, kai kuriose įmonėse vienas taksi automobilis, turintis licencinę kortelę, per dieną neva gavo nuo 16 iki 45 litų pajamų.
Uostamiesčio vežėjai
Įvairaus pobūdžio pažeidimų – nuo neįjungtų taksometrų, grynųjų pinigų pertekliaus kasose iki neregistruotos veiklos, nelegalių darbuotojų, darbo laiko apskaitos pažeidimų, atlyginimo „vokelyje“ ir kt. – užfiksuota ir patikrinus Klaipėdos apskrities taksi paslaugų įmones bei maršrutinių mikroautobusų vežėjus.
Vienoje Klaipėdos įmonėje taksistai darbavosi, nors įmonės dokumentuose nurodyta, kad jie tuo metu atostogauja. Kitoje patikrintoje įmonėje nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas darbuotojų realiai dirbtas darbo laikas – po patikros penkiolikai darbuotojų buvo padidintas darbo užmokestis, jie įdarbinti visu ar puse etato, dvigubai padidinant atlyginimą, dirbantiesiems papildomai sumokėta už viršvalandžius.
Dažni pažeidimai, kai taksi vairuotojai negali pateikti dokumentų, kuriuos privaloma turėti darbo metu, t. y. kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalų, taksometrų kasos operacijų žurnalų, taksi vairuotojų kortelių, kuriose būtų nurodyti teikiamų paslaugų įkainiai ir kt.
Išpūstas burbulas
Kauno lengvųjų automobilių taksi asociacijos prezidento Zenono Šleiniaus teigimu, šešėlio mastas nėra toks didelis, kaip bandoma jį pateikti.
„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai įmonės dirba ne visai sąžiningai. Sakyčiau, yra žmonių, kurie truputį pagudrauja, bet tai nėra masinis reiškinys. Kalbama ne apie tokius pinigus, kurie išgelbėtų valstybės biudžetą ar pan.“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, kartais taksi vairuotojas per dieną uždirba vos kiek daugiau nei 20 litų. „Ar galima išgyventi iš tokių pinigų? Juk jie turi šeimą, vaikų, – dėsto Z. Šleinius. – Sakyčiau, tai yra visos valstybės problema, jeigu žmonėms tenka griebtis tokių dalykų.“
Buvęs Taksi paslaugų teikėjų asociacijos direktorius Robertas Brazys žiniasklaidai yra atvirai deklaravęs, kad pajamas slepia apie 95 proc. taksi įmonių. Pasak jo, sudėjus visus mokesčius, degalų kainą, automobilio remonto išlaidas, vieno kilometro kaina taksi automobiliu turėtų būti ne mažesnė nei 2 litai. Vis dėlto dažniausiai už taksi mokame gerokai pigiau.
„Jeigu kilometro kaina būtų reali, vargu ar daug lietuvių galėtų naudotis taksi paslaugomis“, – tvirtino R. Brazys.
Pašnekovo teigimu, keleiviui svarbiausia, kad kelionės kaina būtų kuo mažesnė. Moka ar ne konkreti įmonė mokesčių valstybei, nėra domimasi.
„Kai svarbiausiu konkurencijos rodikliu tampa kaina (mažiausias kainas siūlo „nelegalai“), įmonėms, kurios dirba ar nori dirbti skaidriai, išgyventi labai sunku“, – aiškino R. Brazys.