Skaičiuojama, kad 0,6 km vienos juostos viaduku kasdien galės pravažiuoti apie 16 tūkst. automobilių.
Darbus atliko „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“. Darbų vertė – apie 35 mln. Lt. Pagal pirminį planą viadukas turėjo būti atidarytas šių metų vasarą, tačiau pabaigtuvės buvo atidėtos pusmečiui.
Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad pati estakada – mažoji dalis darbų. Daugiausia darbų buvo atlikta po žeme – rekonstruota 16 km nuotekų ir kitų tinklų. Taip pat palei Nerį nutiestas 0,9 km ilgio dviračių takas.
Statybų darbai užtruko pusmečiu ilgiau nei planuota.
„Deja, su viešaisiais pirkimais yra tokie dalykai, kad gauni tai, kas ateina, o ne galbūt tai, ką galėtum gauti. Rangovai yra iš Lietuvos ir Latvijos – tai nelengva užduotis. Buvo sudėtingas požėmis. Klaidų buvo padaryta ir Vilniaus miesto savivaldybės projektuotojų, nes brėžiniai – dar sovietinių laikų. Daug yra neatitikimų. Todėl pats projektas buvo sunkus ir savivaldybei, ir rangovams“, - prie vairuotojams atverto viaduko kalbėjo meras.
Pasak A. Zuoko, pradinė projekto kaina – apie 3 mln. Lt mažesnė nei galutinė.
„Tačiau vertinant tai, kad pirmos vietos (viešojo konkurso – red.) laimėtojas buvo daug pigesnis lyginant su antrąja ar trečiąja vieta, tai bet kuriuo atveju paties projekto vertė yra mažesnė nei būtų pasirinktas nugalėtojas – antra vieta“, - tikino sostinės vadovas.
Bendra projekto vertė – 35 mln. Lt. Estakados darbų projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis (20 mln. Lt), savivaldybės lėšos sudarė 12,5 mln. Lt, valstybės – 2,4 mln. Lt.
Atidarius naują estakadą ir atnaujinus kelius tikimasi, kad vairuotojai patogiau pateks į Geležinio Vilko gatvę iš A. Goštauto g., nes kelyje Gerosios Vilties žiedo link įrengta nauja juosta. Estakada leis lengviau patekti į A. Goštauto g., Gedimino pr.
Iš Pakalnės g. į Liubarto tiltą nebeliks posūkio į kairę.
Kitų metų pavasarį šiame etape įrengtą dviračių taką planuojama sujungti su dviračių taku Gedimino pr.
„Latvijas tilti“ valdybos narys Genadijus Kamkalovas teigė, kad tai vienas pirmųjų svarbių Latvijos statytojų pabaigtas projektas Lietuvoje. Pasak pašnekovo, šios estakados statybos inžinerine prasme nebuvo pačios sudėtingiausios, tačiau sunkumų atliekant darbus kėlė tai, kad šalia nebuvo sustabdytas eismas.
Paklaustas, kodėl darbai užtruko ilgiau nei iš pradžių planuota, latvis teigė, kad laiko daugiau prireikė dėl po žeme esančių inžinerinių tinklų, kuriems reikėjo papildomų projektavimo ir projekto įvykdymo darbų.
„Labai džiaugiamės, kad baigėme šitą projektą. Ir pats važiuodamas šiuo viaduku visada didžiuosiuosi, kad mes jį statėme“, - kalbėjo.
Pasiteiravus, ar vienos juostos estakada nėra per siaura, Latvijos statybų kompanijos atstovas teigė: „Aš nesu pats projektuotojas, todėl statome tai, kas yra projekte. Gal nebuvo pakankamai vietos (antrai juostai – red.) ar buvo kitų priežasčių. Tai mes tiesiog vykdėme projektą“.
