Pernai gegužę kėlimosi į Kuršių neriją bilietų kainą gerokai padidinusi „Smiltynės perkėla“ praėjusius metus vis tiek baigė nuostolingai. Valstybinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ šešerius metus vadovaujant generaliniam direktoriui Algirdui Žukauskui apyvarta padvigubėjo. 2001-aisiais ji buvo 6 mln. litų, o 2007-aisiais jau siekė 14 mln. litų. Tačiau pernai, nors keleivių bilietai ir brango nuo 1,5 iki 2 litų, o lengvųjų automobilių – nuo 32 iki 40, užsibrėžtas tikslas gauti apie 250 tūkst. litų pelno liko nepasiektas. Užuot dirbusi pelningai, 2007 metų pabaigoje įmonė patyrė 410 tūkst. litų nuostolį.
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Užpernai, 2006-aisiais, būta priešingai: kol bilietai dar buvo pigesni, perkėlos apyvarta siekė 12 mln., o pelnas sudarė beveik 160 tūkst. litų.

Pradžiugino didesnės algos

„Smiltynės perkėlos“ vadovo A.Žukausko teigimu, nei kelių šimtų tūkstančių litų pelnas, nei panašus nuostolis bendrovės gyvavimui reikšmės neturi, o kad tikslas nebuvo pasiektas, esą yra objektyvių priežasčių.

„Praėjusieji metai finansiškai buvo sunkūs – turėjome nemažai mokėti už paskolas, imtas naujiems keltams įsigyti, ir palūkanas. Taip pat gerokai pabrango degalai, 25 proc. pakėlėme darbuotojų algas. Netikėtai sugedo vienas senųjų keltų, kurio remontui prireikė 360 tūkst. litų. Prie nuostolingos veiklos prisidėjo ir tai, kad pernai keltu persikėlė apie 5 proc. mažiau keleivių nei anksčiau“, – vardijo A.Žukauskas.

Anot jo, įmonės darbuotojus būtina nuolat motyvuoti, todėl nuspręsta gerokai pakelti jų algas. A.Žukauskas sakė, kad vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas siekia apie 3 tūkst., o minimalus – 1,4 tūkst. litų. Daugiausiai įmonėje uždirba kapitonai – jų atlygis, atskaičiavus mokesčius, siekia apie 7 tūkst. litų per mėnesį.

Įsigijo prabangų automobilį

Pats generalinis direktorius A.Žukauskas, atskaičius mokesčius, uždirba mažiau už kapitonus – apie 6 tūkst. litų. Nors vadovo atlyginimas neatrodo labai įspūdingai, A.Žukauskas vairuoja naują prabangų „Mercedes-Benz“. Šaltinių teigimu, toks mersedesas gali kainuoti apie 200 tūkst. litų. Anot A.Žukausko, tokį automobilį jis užsitarnavo savo darbu.

„Jis yra mano asmeninis, tikrai ne tarnybinis. Aš visą gyvenimą dirbau tokiose pareigose, kad galiu sau leisti nusipirkti bet ką. Neturiu nei namo, nei akcijų, tik sovietmečiu gautą butą sename daugiabutyje. Mašiną įsigijau lizingo būdu ir nieko blogo čia nematau. Viską aš deklaravau, todėl esu ramus“, – paklausus, iš kur gavo pinigų prabangiam pirkiniui, atrėžė A.Žukauskas.

Susisiekimo ministerijos sekretorius ir dabartinis „Smiltynės perkėlos“ valdybos pirmininkas Arvydas Vaitkus tikino apie šį automobilį nieko nežinąs. „Reikės pasidomėti. Tam pinigų nebuvo skirta. Iš kur direktorius jį gavo, nežinau – gal draugas davė pasivažinėti“, – svarstė A.Vaitkus.

Kelti neringiškių neapsimoka

„Klaipėdai“ pradėjus domėtis valstybinės monopolinės įstaigos finansine padėtimi, A.Žukauskas pateikė ir daugiau priežasčių, kodėl bendrovės veikla nuostolinga. Jis pažymėjo, jog nepaisant to, kad pernai vasarą į Smiltynę buvo perkelta rekordiškai daug automobilių, įmonės keltai didžiąją metų dalį dirbo nuostolingai.

„Esame sudarę sutartį su Neringos savivaldybe, todėl keltas priverstas dirbti bet kokiu atveju. Būna, kad tesikelia vienas du automobiliai, bet niekam tai nerūpi, privalome dirbti, ir viskas. Vienas reisas mums atsieina apie 400 litų, tad, kad nedirbtume nuostolingai ne sezono metu, keltai turėtų plaukti kas valandą, o keliame kas 20 minučių. Paskaičiuokite, kokių nuostolių mes patiriame žiemą“, – siūlė A.Žukauskas. Tačiau, anot jo, kitos išeities nėra, nes to pageidauja Neringos gyventojai.

Neringos savivaldybės vicemeras Arūnas Burkšas pripažino, kad dėl neringiškių gerovės jau ne kartą yra tekę konfliktuoti su „Smiltynės perkėlos“ vadovais, tačiau šiuo metu bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.

„Bendrovė su mumis visada derina keltų grafikus“, – minėjo A.Burkšas. Anot jo, keltų bilietų kainos poilsiautojams gal šiek tiek ir per didelės, tačiau jie, A.Burkšo teigimu, į Neringą važiuoja nedažnai, todėl retsykiais susimokėti už bilietą dar gali. Jis keltų bilietų kainas palygino su kainomis Norvegijoje, kur jos didesnės nei Lietuvoje. Tačiau pamiršo pridurti, kad Norvegijoje ne tik žmonių pragyvenimo lygis, bet ir atlyginimai yra vieni didžiausių visoje Europoje.

Estijoje įkainiai mažesni

Ūkiškumo pavyzdžiu nuostolingai dirbančiai „Smiltynės perkėlai“ galėtų būti kolegos iš Estijos.

Estijai priklauso dvi salos, su kuriomis gyventojai susisiekti gali tik keltais. Priešingai nei „Smiltynės perkėla“, kurios 97 proc. akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai, Estijoje keltais plukdo privati kompanija „Saaremaa Laevakompanii“.

Kasmet šios bendrovės apyvarta siekia apie 42–46 mln. litų, o per metus aptarnaujama apie 1,5 mln. keleivių. Šiuo metu įmonė turi 12 keltų, kuriuose yra įrengti barai, restoranai ir nedidelės parduotuvės. Nuotolis nuo žemyne esančio Virtsu uosto, iš kurio keltai kas pusvalandį plaukia į Muhu saloje esantį Kuivatsu miestelį, yra septyni kilometrai. Iš Muhu salos didesnę Saremo salą keliautojai pasiekia tiltu.

Nors atstumas nuo žemyninės Estijos iki Muhu salos yra kelis kartus didesnis, nei keliantis iš Klaipėdos į Smiltynę, keltų bilietai Estijoje kainuoja perpus pigiau. Dėl to įmonė nuostolių nepatiria, priešingai – dirba pelningai.

Persikelti keltu į Estijai priklausančią Muhu salą lengvuoju automobiliu kainuoja apie 22, o iš Klaipėdos į Smiltynę – 40 litų.

Plaukti toliau – pigiau

Tačiau A.Žukauskas nelinkęs pripažinti, kad Lietuvoje, palyginti su Estija, keltų bilietai yra nepagrįstai brangūs. Jo teigimu, keltai Estijoje yra kur kas ekonomiškesni bei visiškai kitokių techninių savybių, todėl mažesni kaštai leidžia bilietus pardavinėti pigiau.

„Lyginti Estijos su Lietuva net neverta, ten yra visiškai kitokia situacija. Mūsų bilietų įkainius patvirtino Kainų komisija ir Susisiekimo ministerija, vadinasi, jie yra objektyvūs“, – bandė įtikinti A.Žukauskas. Taip pat pridūrė, kad Estijoje dirbama pelningiau, nes ten laivai gali plukdyti daugiau automobilių nei Lietuvos keltai, o ir degalų plaukiant ilgiau esą sunaudojama mažiau.

„Plaukiant toliau sunaudojama kur kas mažiau degalų, nes variklis įjungtas ilgesnį laiką, be to, ir dažnai švartuojantis krantinėje kuro sunaudojama daug. Taip pat mes užmirštame, kad į mūsų bilieto kainą įskaičiuotas plaukimas į abi puses, o Estijoje – tik į vieną“, – gynėsi A.Žukauskas.

Jis pažymėjo, kad žinant, kokia dabar šalyje yra infliacija ir kiek papildomai brango dyzelinas, bendrovė, norėdama dirbti pelningiau, bilietų kainas dar šiemet turėtų gerokai pakelti. Tačiau to daryti neketina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis daugiau vagonų grūdų transportavimui (1)

Lietuvos grūdų perdirbėjams ir eksportuotojams skundžiantis, kad grūdų vežimo vagonų eismas...

Vidurio, pietvakarių ir pietryčių Lietuvoje eismo sąlygas sunkina rūkas

Antradienio rytą šiaurės rytų Lietuvoje dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus valstybinės...

„Lietuvos geležinkeliai“ ketina sujungti dvi antrines įmones (6)

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ketina reorganizuoti antrines įmones Geležinkelio...

Kinija vėl paleis kursuoti greičiausius pasaulyje traukinius (9)

Kinija ruošiasi vėl paleisti kursuoti greičiausius pasaulyje traukinius, išvystančius iki 350...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (66)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Top naujienos

Gilyn į Rusiją. Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (39)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (38)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Oftalmologė perspėja: jei nieko nekeisime, mūsų vaikai ligos neišvengs (2)

Mūsų darbas ir poilsis dažniausiai susiję su informacijos apdorojimu – analizuojame ataskaitas,...

Sankcijų Kryme ir Donbase sulaukęs asmuo tapo Rusijos pasiuntiniu JAV

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d., Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė Anatolijų Antonovą...

Blogiausia prognozė išsipildė: ledo slinkimas paspartėjo (27)

Prognozuojama, kad Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tirps sparčiau, nors pastaruoju metu...

„Alfa Romeo Stelvio“: perėja į vairuotojo pasaulį (4)

2757 metrų aukštyje Italijos kalnuose, netoli Šveicarijos, esanti perėja, kurioje – net 48-ių...

Azija kuria savo pasaulio tvarką (114)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (18)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (281)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (5)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...