„Nuostolinga veikla susidarė dėl kainų dempingavimo“, - trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje tvirtino L. Dovydėnas.
Tiesa, šiuo komiteto posėdžiu pasipiktino opozicijos atstovai, nes į jį nebuvo pakviesta antra pusė – Generalinės prokuratūros atstovai. Dėl to iš posėdžio išėjo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys ir Rokas Žilinskas.
DELFI primena, kad dar 2004-2008 m. „flyLAL” skundėsi, kad Rygos oro uostas taiko didesnes nuolaidas „airBaltic“ nei kitoms skrydžių bendrovėms, dėl to esą ši bendrovė galėjo taikyti kur kas mažesnes skrydžių kainas Lietuvoje.
Šiuo metu dar vyksta teisminis procesas Lietuvoje. Kol kas nežinoma, kada galėtų būti priimtas teismo sprendimas.
Teismo ekspertai įvertino, kad galimi „flyLAL“ nuostoliai dėl „airBaltic“ veiksmų yra 149 mln. Lt. “flyLAL” norėjo prisiteisti 200 mln. Lt.
L. Dovydėnas tvirtino, kad įrodžius dempingo atvejį pavyktų padengti visas bendrovės skolas. Šiuo metu esą su Rygos oro uostu dėl galimai taikyti nesąžiningų nuolaidų „airBaltic“ bylinėjasi ir kitos tarptautinės skrydžių bendrovės.
„Tai yra vienas iš būdų, kaip jie galėtų kapitalizuoti ir grąžinti galimą baudą, kurią iš jų priteistų. Spalio 7 d. buvo išreikšta pozicija, latviai išvyko pagalvoti ir nebegrįžo. Po to Lietuvoje įvyko procesiniai veiksmai, ko pasekoje „airBaltic“ atstovas pasakė, kad „flyLAL“ bankrutavo ne dėl „airBaltic“ veiksmų, bet dėl akcininkų. Dėl to jie sustabdė derybas“, - žurnalistams po posėdžio sakė jis.
L. Dovydėnas komiteto posėdyje pasakė, kad latviams buvo siūloma išleisti 34 proc. akcijų ir perleisti jas „flyLAL“ bankroto administratoriui, kurias po to „airBaltic“ galėtų išpirkti per tam tikrą laiką. Toks pasiūlymas esą buvo pateiktas spalio pradžioje susitikus su latvių transporto ministru.
„Jie neturi pinigų sumokėti baudą. Taigi tą baudą jie galėtų sumokėti išleisdami papildomas akcijas ir jas perduodami mums su įsipareigojimu išpirkti“, - žurnalistams dėstė jis.
Bankrutuojanti „flyLAL“ kreditoriams yra skolinga 137 mln. Lt, iš kurių 36 mln. Lt yra skola valstybei.
Darė kratas ir areštavo turtą
DELFI primena, kad lapkričio pradžioje Generalinės prokuratūros pareigūnai pas bankrutuojančios bendrovės „FlyLAL“ ir su ja susijusių įmonių akcininkus atliko kratas, kurių metu išimti svarbūs dokumentai.
Be to, atliekamame ikiteisminiame tyrime Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai dėl įvairių nusikalstamų veikų įtarimus pareiškė 17 asmenų. Tarp jų – ir buvusiam vienam iš bendrovės akcininkų Gediminui Žiemeliui.
Neatidėliotinus veiksmus prokurorai nusprendė atlikti siekdami užtikrinti Turto banko, tarptautinio Vilniaus oro uosto ir VĮ Oro navigacija pareikštus ieškinius. Vien oro uostui „flyLAL“ yra skolinga apie 20 mln. Lt.
Dėl galimai padarytos žalos iš viso bendrovei yra pareikšta ieškinių už daugiau kaip 36 mln. Lt.
Kaip buvo skelbta, pareigūnai atliko ne tik neatidėliotinas kratas, kurioms leidimą davė Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Kratos buvo atliktos ir G. Žiemelio, ir buvusio aviakompanijos vadovo, dešiniąja G. Žiemelio ranka laikomo Vytauto Kaikario namuose. Pareigūnai taip pat areštavo jų turtą.
Prokuratūra pranešė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad aviakompanijos akcininkų veiksmai, susiję su dalies pelningų įmonės vykdytų veikų perkėlimu į naujai sukurtas bendroves, galėjo turėti neigiamos įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.
„Taip pat turimi dokumentai leidžia daryti prielaidas, kad bendrovė „flyLAL – Lituanian Airlines“, kaip skolininkė, neinformuodama kreditorių, sudarė sandorius, galimai pažeidžiančius kreditorių teises, – buvo rašoma prokuratūros pranešime. – Tikėtina, kad skolininkė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms „flyLAL Group“ įmonėms, tokiu būdu padarydama žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams“.
Prokurorai jau ne vienerius metus tiria bylą, susijusią su aviakompanijos bankrotu bei su jos valdyme dalyvavusių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų.
Ikiteisminį tyrimą dėl bankrutuojančios bendrovės veiklos dar 2009-ųjų pradžioje prašė pradėti Susisiekimo ministerija. Ilgą laiką jį atlikę prokurorai jau buvo nusprendę bylą nutraukti, tačiau šių metų pavasarį byla buvo perduota G. Jasaičiui.
Įtaria, kad bankrotas buvo imituotas
Pareiškime prokurorams Susisiekimo ministerija buvo nurodžiusi, kad „turima medžiaga leidžia daryti prielaidas, jog „flyLAL“, kaip skolininkas, neinformuodamas kreditorių, sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises, tikėtina, kad skolininkas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms „flyLAL Group“ įmonėms, tikėtina, kad įsteigiant naujas „flyLAL Group“ įmones taip pat buvo sumažintas skolininko mokumas, tokiu būdu padarant žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams“.
Bankroto byla „flyLAL - Lithuanian airlines“ iškelta 2009 m., tais metais bendrovė nutraukė skrydžius. Bankrutavusi įmonė priklausė „flyLAL Group Services“. Po bankroto likusios veikti kitos grupės bendrovės keitė pavadinimus, atsisakydamos santrumpos „flyLAL“.
DELFI skelbė, kad pavadinimai, anot rinkodaros specialistų, buvo keičiami siekiant pabėgti nuo besidriekiančio praeities šleifo ir asociacijų su bankrotu.
Valstybinė įmonė „Lietuvos avialinijos“ buvo privatizuota 2005 m., vėliau įmonės veikla išskaidyta pagal veiklos sritis, turtas atskirtas, o visas įmones vienijo „flyLAL Group Services“. Privatizuojant „Lietuvos avialinijas” buvo sumokėta beveik 26 mln. Lt ir buvo įsipareigota investuoti dar 10 mln. Lt.
Grupė vienijo orlaivių remonto ir techninės priežiūros įmonę „Flylal technics“, vėliau pervadintą į „FL Technics“, kelionių agentūrą „BPC Travel“, aviacijos specialistų mokymo įmonę „FlyLAL Training Centre“, pakeitusią pavadinimą į „Baltic Aviation Academy“.
Taip pat grupei priklausė orlaivių nuomos bendrovė „Avia Asset Management“ ir keleivių bei krovinių gabenimo bendrovė „FlyLAL Charters“, vėliau pakeitusi pavadinimą į „Small Planet Airlines“.
