Už tai numatančią rezoliuciją antradienį balsavo 43 Seimo nariai, prieš - 6, susilaikė 14 parlamentarų.
Rezoliucijoje teigiama, kad Vyriausybė turėtų gauti Seimo pritarimą dėl konkrečios „Rail Baltica“ trasos ir jo finansavimo. Vyriausybei siūloma įvertinti dvi alternatyvas - trasą tiesti per Kauną su atšaka į Vilnių ir maršrutą per Vilnių.
„Mes turime pasvarstyti, kaip mums geriau šį projektą vesti“, - Seime sakė Ekonomikos komiteto narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad Lietuvos indėlis į „Rail Baltica“ gali būti didesnis negu investicijos į naują atominę elektrinę. Jis siūlė Vyriausybei „aktyviau kalbėtis su lenkais“.
„Ką reiškia, jeigu mes su latviais ar estais pasidarome greituminę trasą, kur greitis 240 kilometrų, jeigu Lenkija nieko nedaro ir ten lieka greitis 60 kilometrų ar dar mažesnis atskirose atkarpose. Kas per greituminė trasa būtų Šeštokai-Talinas? Kas važiuos tokia trasa?“, - klausė J.Razma.
Jis taip pat siūlė įvertinti, kaip europinė vėžė atsilieps pervežimų srautams, konteineriniams kroviniams, Klaipėdos uosto apkrovimui, krovinių gabenimui kitomis kryptimis.
Liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius teigė, kad tokia rezoliucija gali sukelti abejonių partneriams, ar Lietuvai iš viso reikia tokios vėžės.
Parlamentaras Povilas Gylys prognozavo, kad atšaka per Vilnių būtų brangesnė, bet jos atsiperkamumas būtų greitesnis.
„Rail Baltica“ skirtas pagerinti keleivių susisiekimą tarp Baltijos ir kitų Europos Sąjungos šalių, o Lietuvos sostinė Vilnius yra pagrindinis keleivių traukos centras tiek keleivių srautams iš Lenkijos, tiek tarp Baltijos šalių“, - teigiama rezoliucijos projekte.
Ministrų kabinetui, be to, siūloma įvertinti realias galimybes projekto finansavimui gauti 85 proc. Europos Sąjungos paramos, taip pat siekti, kad Lenkijos teritorijoje „Rail Baltica“ būtų plėtojamas, užtikrinant analogiškus geležinkelio parametrus, kaip ir Baltijos šalyse.
„Rail Baltica“ geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Lietuva, Latvija ir Estija ketina įkurti bendrą įmonę, kuri įgyvendintų projektą.
Baltijos valstybėse geležinkelis yra rusiškos vėžės, jos plotis - 1520 milimetrų. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė - 1435.