Kuria miestiečio kortelę

Ko gero labiausiai stulbinantis dalykas, dėl ko verta atvažiuoti į Rygą ir kur galėtų pasimokyti Vilnius – Latvijos sostinės transporto sistema, pradedant naujais autobusais ir baigiant realiai veikiančia ir naudą miestui nešančia elektroninio bilieto sistema.

Pastaroji Rygoje įdiegta gerokai anksčiau nei pas mus, dar 2009 m. Kai tik sistema pradėjo veikti, pagrindinis jos tikslas buvo optimizuoti transporto srautus. Šiuo metu miesto valdžia kuria planus tą patį bilietą paversti Miestiečio kortele – į vieną plastmasės gabalėlį įdiegti net 32 skirtingas funkcijas - nuo nemokamo maitinimo iki atsiskaitymo už paslaugas.

„Iki e-bilieto įdiegimo planavimas vyko „iš akies“. Visi žinojo, kad tam tikromis dienomis ir valandomis yra didelis keleivių srautas. Tačiau niekas tiksliai nežinojo, kiek tas tęsiasi ir kur tie žmonės važiuoja. Dabar viskas pasikeitė“, - Rygos dūmos Transporto ir Susisiekimo komiteto pirmininkas Vadimas Barannikas apie gimtojo miesto transportą gali kalbėti valandų valandas.

„Elektroninė sistema leidžia labai tiksliai nustatyti kur, kiek laiko ir kada žmogus važiuoja. Jeigu žmogus to nori, jis gali būti identifikuotas, jei ne – ne, bet srautą mes matome. Mes žinome, kiek iš vieno taško važiuoja žmonių į kitą. O tai jau leidžia planuoti ne tik grafiką, bet ir transporto dydį. Net autobusai yra naudojami trijų dydžių – mini autobusai, 12 metrų ilgio ir 18 metrų, kurie važiuoja maršrutais, priklausomai nuo keleivių skaičiaus“, - dėstė pašnekovas.

Elektroninių bilietų Rygoje taip pat trys rūšis. Paskutinė naujovė – kortelės pagrindu sukurtas moksleivio bilietas.

„Kuo gera mūsų kortelė? Joje gali būti įdiegtos net 32 funkcijos. Tai ne tik važiavimas, bet ir įvairios socialinės paslaugos – nemokamas maitinimas, kitos paslaugos. Praktiškai, su laiku tai taps Rygos miesto gyventojo kortele. Nes šiuo metu, faktiškai naudojama 10 – 15 proc. galimų kortelės funkcijų”, - sakė jis.

Kelią skynėsi sunkiai

Šiandien latviai šia sistema didžiuojasi, tačiau patys Rygos gyventojai prisimena, kiek įvairiausių skandalų buvo kilę, per ilgus naujos tvarkos įgyvendinimo metus.

„Kortelės neveikė, paskui ėmė strigti. Galiausiai į kiekvieną autobusą, troleibusą ir tramvajų buvo pasodinti konduktoriai. Vėliau atšaukti. Galiausiai visą tą laiką, įmonė „Rīgas Karte“ administruojanti elektroninio bilieto sistemą gaudavo iš biudžeto nemažus pinigus ir iki šiol gauna. O galiausiai Viešojo transporto įmonės rankose ši sistema atsidurs tik tuomet, kai bus beviltiškai pasenusi, po keliolikos metų. Iki tol už jos administravimą ir priežiūra mokės miestas“, - dėstė prašęs neminėti vardo vienas iš Viešojo transporto kontrolieriumi dirbančių vyriškių.

Skolų sugebėjo išvengti

„Nesu matęs nė vieno miesto, kuriame visuomeninis transportas nebūtų remiamas. Mes ne išimtis“, - paklaustas apie dotacijas Viešajam transportui pabrėžia V.Barannikas.

Šiųmetė savivaldybės dotacija, kurią iš Rygos savivaldybės gaus „Rīgas satiksme“ – 56 mln. latų (280 mln. Litų) arba kiek daugiau nei pusė visų transporto įmonės gaunamų įplaukų už bilietų pardavimus ir automobilių stovėjimą. Maža to, ši dotacija yra sumokama laiku, kai tuo pat metu Vilniuje autobusams ir troleibusams miesto valdžia skolinga per 90 mln. litų.

Tuo pat metu važiavimo kainos ir Rygoje, ir Vilniuje – panašios. Vienkartinis bilietas pas vairuotoją kainuoja tiek pat, kiek ir Vilniuje – 70 santimų (3,5 Lt), papildytas e-biliete – 50 santimų (2,5 Lt). Kuo daugiau vienu metu nuperkamą kelionių, tuo labiau bilietas pinga. Pavyzdžiui įsigijus iškart 50 kelionių, viena kainuos – 44 (2,2 Lt) santimus. Tiesa, yra vienas nedidelis skirtumas. Nedirbantys pensininkai ir moksleiviai viešuoju Rygos transportu naudojasi nemokamai. Pensininkams ši paslauga teikiama nuo 2010 metų, moksleiviams – nuo šio rudens.

Tik nauji autobusai

Maža to, kad transportas yra dotuojamas, jis dar yra ir puikios būklės. Rygos gatvėse nepavyko pamatyti nė vieno „vilnietiškos“ „Škodos“ troleibuso amžininkų. Pasak, V.Baranniko Rygos Viešasis transportas orientuojasi tik į kokybišką transportą. Artimiausiu metu bus įsigyti 26 nauji tramvajai, daugelio autobusų amžius nesiekia 10 metų, važinėja vos kelių metų senumo troleibusai.

„Metro šansą mes praleidome, tad artimiausiuose planuose šios transporto priemonės nėra, nors aišku miesto gyvenimą tai palengvintų. Svarbus mūsų prioritetas – tramvajus, pirmiausia dėl savo ekonomiškumo, ekologijos ir ilgo tarnavimo laiko. Jeigu 10 daugiausia 15 metų senumo autobusą reikia keisti, tramvajus tarnaus 30 metų. Be to nauji tramvajai yra labai tylūs ir patogūs“, - dėstė pašnekovas.

Turi bendrų problemų

Valdininkui e-bilieto projektas lyg kūdikis. Jo žodžiais, kelias elektroninio bilieto link Rygoje buvo panašus kaip ir Vilniuje. Pirmiausia į vieną įmonę „Rīgas Satiksme“ buvo sujungtas viešasis miesto transportas ir stovėjimo aikštelių priežiūros įmonė. Tai leido 2005 m. sukurti vieningą miesto transporto sistemą. Miesto valdžia ypač didžiuojasi, kad sugebėjo panaikinti iki tol egzistavusią konkurenciją tarp tramvajų, troleibusų ir autobusų.

Tačiau kalbant apie konkurencijos išnykimą, valdininkai mandagiai nutyli maršrutinių taksi klausimą. O pastarasis Rygoje ne mažiau aktualus nei Vilniuje. Ši transporto rūšis kaip ir anksčiau konkuruoja su miesto transportu ir, beje, gana sėkmingai. Bilietėlis įsigyjant jį pas vairuotoja pigesnis nei savivaldybės Viešajame transporte, jo kaina – 50 santimų (2,5 Lt).

„Važiuoja mikroautobusai greičiau, sustoja ten kur paprašai. Be to, jų grafikas tikslesnis nei autobusų ar troleibusų. Važiuoja tiksliai kas 10 minučių. Konkuruoti su mikriukais galėtų nebent tramvajai, nes jiems vieninteliams kamščiai ne problema, tačiau bėgiai ne visur siekia“, - dėstė Rygoje gyvenanti Kristina.

Kitas pašnekovas – Vladislovas, jau pensininkas pastebėjo, kad mikriukai labai smarkiai konkuravo su miesto transportu ir niekas nieko negalėjo jiems padaryti.

„Mano sesuo gyvena Jonavoje, kai nuvažiuoju pas ja, dažnai būnu ir Kaune. Tad turiu su kuo palyginti. Pas jus vyresni žmonės mikriukais nevažiuoja, nes jie gerokai brangesni už viešąjį transportą, o pas mus atvirkščiai. Todėl valdžia ir padarė nemokamą važiavimą pensininkams, kad jie autobusais važinėtų. Aš ir pats dabar tik troleibusu važiuoju“, - pabrėžė pašnekovas.

Tikrina tarp stotelių

Ar žmonės nevažinėja „zuikiu“ Rygoje kontroliuoja ne viena keleivių kontrolės grupė. Viename iš tokių reidų sudalyvavo ir žurnalistai. Keleivių patikra vyksta kiek kitaip nei Vilniuje. Pirmiausia kontrolieriai transporto priemonės laukia tarp stotelių. Lazdelės mostu tramvajui, autobusui ar troleibusui nurodoma sustoti, o po pro visas duis vienu metu sulipa 6 – 7 kontrolieriai.

Mūsų kontrolieriams, vadovaujamiems Martino Kraševskio, tąkart nepasisekė – per drauge praleista pusvalandį ir patikrintus 6 tramvajus ir du autobusus, nė vieno pažeidėjo pagauti nepavyko.

„Stovime vienoje vietoje 4 valandas ir tikriname visus pravažiuojančius. Paskui važiuojame į kitą vietą, vėl keturioms valandom. Bauda už važiavimą be bilieto – 5 latai (25 Lt), tačiau pažeidėjų ne tiek jau ir daug“, - savo patirtimi dalijosi M.Kraševskis.

„Mikriukai“ teoriškai taip pat gali būti tikrinami, bet tai beveik nepraktikuojama. Todėl šičia, kaip ir Vilniuje, egzistuoja ta pati problema – keleiviams neduodami bilietėliai. Kontrolieriai tikino, kad bilietėliai dalinami daugmaž pusėje mikroautobusų.

„Neretai pasitaiko ir keleivių „solidarumo“ su vairuotojais atvejų. Žmogus nuvažiuoja, kur jam reikia ir grąžina bilietėlį vairuotojui, bet mes tokių dalykų fiksuoti ir bausti, praktiškai neturime galimybės“, - dėstė vienas iš kontrolierių.

Sugebėjo pažaboti taksistus

Dar viena transporto rūšis – taksi, Rygos savivaldybei nepavaldi. Tai kaip ir Lietuvoje privatus verslas, tačiau įspraustas į „civilizacijos rėmus“. Savivaldybė yra nustačiusi maksimaliai leistinus tarifus už kilometrą.

Taksistas taip pat liktų nesuprastas jei klientui nepateiktų kvito, kuriame privaloma tvarka yra nurodomas nuvažiuotų kilometrų skaičius ir laikas, kiek trūko kelionė. Didžiausia galima kaina – 50 santimų (2,5 Lt) už kilometrą, įsėdimo mokestis – 1,5 lato (7,5 Lt), valanda prastovos – 6 latai (30 Lt).

Vis dėlto sukčiavimo atvejų išvengti nepadeda nei čekiai, nei taisyklės. Taksistai sugeba įrašyti papildomų kilometrų, pailginti kelionės laiką. Ypač šioje situacijoje kenčia turistai. Kad tokių atvejų pasitaiko, pripažino ir pašnekovas.

„Esu gavęs kvito kopija, kur žmogų iš oro uosto į centrą vežė neva 46 kilometrus, nors tikras atstumas yra 7 kilometrai. Įdomu, kad laikas tokiais atvejais nurodomas teisingai. Tuo konkrečiu atveju buvo įrašyta 14 minučių“, - dėstė V.Barannikas.

Beje, žurnalistų dėmesį atkreipė idealus lyginant su Vilniumi taksi automobiliu parkas. „VW Passat” automobilių, kurie darbo dienomis taksistai, o savaitgaliais kontrabandinio kuro iš Baltarusijos gabentojai, čia patikti nepavyko, už pavyko pamatyti eilėmis išsirikiavusių, daugmaž 3 – 4 metų senumo automobilių, pažymėtų taip, kad iš tolo matytųsi, jog tai legalus taksi, o ne „dušmano“ vairuojama mašina.

Žaliasis koridorius – prastas

Paklaustas apie Vilniuje veikiančią žaliojo koridoriaus sistemą Rygos dūmos atstovas žodžių į vatą nevyniojo. Jam mūsų pavyzdys nepasirodė patrauklus.

„Tai ko gero primityviausias būdas. Vien šviesoforais kamščių problemos neišspręsi, nes vis vien kiekviename „koridoriuje“ automobiliai galiausiai kažkur įsirems“, - dėstė pašnekovas.

Pagrindinė Rygos gyventojų problema, tai miesto centru važiuojantis sunkvežimiai. Tačiau jau link pabaigos eina aplinkkelio statybos, kuriuo ir bus nukreiptas pagrindinis transporto srautas. Iš tiesų aplinkkelis eina palink miestą.

„Kai bus baigtas aplinkkelis, o jis jau artėja prie pabaigos, transportas į uostą nebevažiuos per miestą“ – pastebėjo pašnekovas.

V.Baranniko nuomone, būtent estakadų ir viaduku statymu turi būti sprendžiama kamščių problema.

„Rygoje tai ypač aktualu, nes mūsų miestas labai kompaktiškas, tankiai gyvenamas. Vilnius savo plotu yra ko gero gerokai didesnis. Iš kitos pusės, mūsų kompaktiškumas leidžia mums racionaliau naudoti viešąjį transportą, kas Vilniui turbūt sekasi sunkiau“, - apibendrino V.Barannikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (269)