Iš pradžių planavo 10 Lt rinkliavą
Kad reikėtų apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį, miesto valdžia ėmė kalbėti pernai pavasarį. Netrukus miesto taryba pradėjo svarstyti šį siūlymą – jos nariai be ilgų diskusijų ėmėsi atitinkamo projekto, nors ne vienas politikas piktinosi mokesčio dydžiu ir tuo, kad jis galiotų net senamiestyje gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms bei specialiosioms tarnyboms.
Pagal pirminį siūlymą, už vienkartinį leidimą įvažiuoti į senamiestį pasiūlyta rinkti 10 Lt mokestį, jei atsiskaitoma grynaisiais. Įsigijus specialią kortelę ir susimokėjus iš anksto, mokestis sumažėtų iki 5 Lt, o metinis leidimas atsieitų 1250 Lt (taksi automobiliams jis kainuotų perpus mažiau – 625 Lt).
Metinis leidimas su 95 proc. nuolaida kainuotų 60 Lt – jį galėtų įsigyti senamiesčio gyventojai, vairuotojai su judėjimo negalia, policija, ugniagesiai, šiukšlių išvežimo, dujų, vandens ir nutekamųjų vandens bei elektros tinklų avarinės tarnybos. Ši kategorija esą mokėtų tik už prietaisą, pakeliantį užtvarus. Viena šeima galėtų gauti tris tokius prietaisus.
Nuolaidos žadamos ir autobusų, elektrinių ar hibridinių transporto priemonių vairuotojams. Rinkliava negaliotų dviratėms transporto priemonėms (motociklams, motoroleriams, mopedams). Mokestis būtų renkamas bet kuriuo paros ir savaitės metu.
Iš viso žadėta įrengti aštuonis užtvarus, pro kuriuos įvažiuojant į senamiestį reikėtų mokėti, - Bazilijonų, L. Stuokos-Gucevičiaus, Trakų, Latako, Universiteto, Totorių, Islandijos ir Subačiaus gatvėse.
Preliminariais skaičiavimais, įrengti užtvarus kainuotų iki 2,5 mln. Lt. Tikimasi, kad iš mokesčio kasmet būtų surenkama 8 mln. Lt. Sistemą turėtų administruoti savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos".
Tikslas – mažinti tranzitą, o ne žmonių skaičių senamiestyje
Tačiau jokių užtvarų centre kol kas nėra. Kaip DELFI sakė V. Martikonis, šio klausimo sprendimas atidėtas iki pavasario – jis turėtų grįžti į tarybą.
Jei valdžia pritartų apmokestinimui, užtvarai atsirastų dar vėliau, nes, be kita ko, reikėtų konkurso jiems įrengti. Anot vicemero, šlagbaumai gatvių į senamiestį neužtvers – galvojama apie elektroninius vartus, kurie galbūt fiksuotų ne tik įvažiuojančius, bet ir išvažiuojančius automobilius.
Tačiau V. Martikonis užsiminė, kad jau siūloma gerokai mažinti numatomą mokestį – iki maždaug euro, pavyzdžiui, 3 Lt. Jo žodžiais, siūlyta 10 Lt rinkliava nereali.
Vilniaus valdžia, Įvesdama rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį, norėtų sumažinti tranzitu važiuojančių automobilių srautą. Per dieną į šią teritoriją, kuri yra įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą, įvažiuoja per 43 tūkst. mašinų (piko metu jų būna 4 tūkst. per valandą). Maždaug pusė automobilių važiuoja tranzitu.
Be to, norima mažinti užterštumą ir triukšmą, skatinti žmones vaikščioti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu, padaryti senamiestį saugesnį ir patrauklesnį gyventojams bei svečiams, sukurti erdves be automobilių, kuriose „darniai sugyventų ir pėstieji bei dviratininkai“, pagerinti sąlygas spec. tarnybų transportui.
„Yra aiškus tikslas – mažinti transporto srautą ir tranzitą per senamiestį, o ne žmonių lankymąsi. Todėl bręsta mintis, kad mokestis turėtų galioti tik pravažiuojantiems automobiliams. Pavyzdžiui, jei jie išvažiuotų iš senamiesčio po 15 min., įvažiavimas būtų apmokestinamas. o jei liktų valandai ar dar ilgesniam laikui, būtų visai neapmokestinama“, - sakė vicemeras.
Tiesa, planus apmokestinti įvažiavimą į senamiestį jis nuo pat pradžių vertino skeptiškai: „Nei patogumo, nei pajamų.“
Gyventojai įvertino skeptiškai
Analogiška rinkliava Vilniuje galiojo maždaug pusantrų metų nuo 1994-ųjų. „Susisiekimo paslaugos" prieš gerą pusmetį pasiūlė vėl apmokestinti įvažiavimą į senamiestį, taip gelbstint sostinės viešojo transporto sistemą nuo bankroto.
Prieš kurį laiką įmonės atliktos beveik 1,5 tūkst. vilniečių apklausos rezultatai atskleidė, jog jie skeptiškai vertina rinkliavos tikslą. Paklausti, ar mokamas įvažiavimas į senamiestį sumažintų spūstis Vilniuje, tik 36 proc. atsakė teigiamai, 52 proc. – neigiamai, 12 proc. neturėjo nuomonės. Respondentų įsitikinimu, spūstis galėtų sumažinti didesnis mokestis už automobilių stovėjimą (teigiamai atsakė 63 proc.).
Panašius rezultatus atskleidė ir DELFI skaitytojų apklausa. 32 proc. jų rinkliavą įvertino kaip dar vieną beprasmį mokestį, penktadaliui pasirodė, kad jos tikrai nereikia, 16 proc. pasiūlė apmokestinti nebent kai kuriuos automobilius. Tik kas ketvirtas teigė, kad pinigus už įvažiavimą į senamiestį būtina rinkti.
