Didžiausia problema, su kuria susiduria projekto Europos Komisijos koordinatorė „Rail Baltica“ projektui Catherine Trautmann – tai, kad visos trys Baltijos šalys siekia „prastumti” savo nacionalinius interesus, tačiau projektas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei visos šalys susivienys dėl bendrų tikslų.
Jos nuomone, lietuviai turi unikalų šansą turėti „Rail Baltica” projektą, tačiau jie šiuo metu yra kryžkelėje ir turi suprasti, kad esminis klausimas – ne apie tai, ar vežė pasieks sostinę. Kai bus įgyvendintas vienas projekto etapas, tuomet bus galima tikėtis finansavimą gauti vėžės tiesimui ir pro Vilnių.
Antrasis “Rail Baltica” projektų pateikimas pratęstas 3 mėnesiais iki kitų metų vasario, kadangi yra pateiktas nepakankamas kiekis projektų.
DELFI primena, kad Europinis 1.435 mm vėžės pločio geležinkelis bus pritaikytas 120 km/h greičiu važiuojantiems keleiviniams bei 80 km/h greičiu judantiems prekiniams traukiniams.
Šiuo metu visi traukiniai Lietuvoje važiuoja iki 70 km/h greičiu. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, kelionė nuo Vilniaus iki Talino truktų apie 5 val.
Tačiau „Rail Baltica 2“ vėžė sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą. Skaičiuojama, kad viso „Rail Baltica 2” projekto įgyvendinimas Lietuvos teritorijoje kainuos apie 2–2,3 mlrd. eurų.
Rinkimai kelia nerimą
C. Trautmann prisipažino, kad visada su baime laukia rinkimų šalyse, kadangi nuo naujai išrinktų politikų priklauso tolimesnė projekto eiga. Lietuvoje Seimo rinkimų laukiama jau kitąmet, jie artėja ir Lenkijoje.
„Šiuo metu aš puikiai sutariu su Lenkijos ministre, tačiau artėja rinkimai ir aš nežinau, ko tikėtis iš naujos Vyriausybės”, - kalbėjo ji.
C. Trautmann prisiminė, kad buvo nustebinta, kai bendravo su suomių ministre ir jai buvo aiškiai pasakyta, kad tai nėra Suomijos prioritetas, be to, išreikštas noras, kad „Rail Baltica“ jungtų ir Suomijos kaimus, ne tik Helsinkį, kuris yra galutiniu tašku.
