Tačiau naujai paskirtas „Lietuvos geležinkelių“ įsteigtos įmonės „Rail Baltica Statyba“ vadovas Dainius Budrys svarsto, kad greitis galėtų būti ir mažesnis.
„Jeigu mes šiek tiek apribotume greitį, manyčiau, kad projekto sąmata būtų mažesnė ir jo tiesimo galimybės didesnės“, - interviu DELFI sakė jis.
Pasak pašnekovo, krovininiam traukiniui greičio nereikia, jis gali važiuoti 100 km/val. greičiu.
„Dar nesu matęs nė vieno krovininio traukinio, važiuojančio 240 km/val. greičiu. Taigi natūralu, kad greitasis traukinys yra skirtas keleiviams. Tokiu atveju man būtų keista „Rail Baltica“, kuri važiuotų labai greitai nuo Mockavos iki Talino aplenkdama Vilnių“, - kalbėjo D. Budrys.
Taigi, anot jo, kroviniams ir keleiviams reikia skirtingo greičio vėžių, todėl gali būti taip, kad šalia eitų net dvi vėžės.
„Gal kiltų klausimas, kad keleivinį traukinį vertėtų daryti ne tokį greitą, galbūt galima būtų surasti bendrą opciją tiek keleiviams tiek traukiniams. Yra technologiniai skirtumai, be to, Baltijos šalyse neturime tokių specialistų. Mano žiniomis, greitųjų traukinių vėžėmis kroviniai nevažiuoja, nes jie yra sunkesni ir jie išdrasko infrastruktūrą ir keleiviniai traukiniai tampa ne tokie saugūs“, - kalbėjo D. Budrys.
Tačiau tai esą turėtų atsakyti speciali studija, kurios tikslaus termino nėra numatyta.
DELFI primena, kad bendras vėžės ilgis Lietuvoje turėtų būti 360 km, Latvijoje – per 300 km, Estijoje – apie 300 km.
Kitais metais turėtų būti baigtas europinės vėžės įrengimas nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
