Įvykiai Ukrainoje sukėlė daug diskusijų Lietuvoje dėl galimo Rusijos ekonominio atkirčio. Viena iš galimo spaudimo priemonių – rusiškų krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Viešojoje erdvėje pasirodė žinių, esą Rusija nurodė kai kuriems Vakarų tiekėjams nebevežti krovinių per Klaipėdos uostą.
Rokas Kasperavičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

„KPMG Baltics“ naujausia Baltijos šalių uostų konkurencingumo studija parodė, kad kol kas didžiausiems Estijos (Talino), Latvijos (Rygos, Ventspilio, Liepojos) ir Lietuvos (Klaipėdos) uostams pavyksta sėkmingai konkuruoti dėl krovinių iš Rytų. Trijų Baltijos šalių jūrų uostai išlaiko 42 proc. rytinės Baltijos jūros pakrantės regiono krovinių rinkos dalį.

Klaipėda mažiau priklausoma

Rusijos įtaka Klaipėdos uostui yra sąlyginai mažesnė nei Latvijos ir Estijos uostams. Tai lemia tiek nusistovėjusios prekybos tradicijos, tiek geografinė padėtis. Latvija ir Estija turi tiesiogines sienas su žemynine Rusija, iš kur keliauja didžiausi krovinių srautai.

Pagal krovinių grupes Rusija stengiasi maksimaliai išnaudoti prie Baltijos jūros esančius savo Primorsko ir Ust Lugos uostus, ypač gabendama naftos produktus. Dėl geografinės padėties ir veikiančios žemės infrastruktūros dalis naftos produktų kraunama Taline ir Ventspilyje, tuo tarpu Klaipėdos uostą jie pasiekia tik jūra.

Vertinant anglies krovą, beveik visas Rusijos srautas, keliaujantis ne per savus uostus, atitenka Ventspiliui ir būtent Latvija yra labiausiai priklausoma nuo Rusijos pagal šią krovinių grupę. Pasikeitimai miškininkystės produktų ir metalų krovinių sraute iš Rusijos pusės taip pat neturėtų turėti didelės įtakos Klaipėdos uostui, nes šių krovinių apimtys nėra didelės.

Situacija labiau pasikeičia vertinant konteinerių ir „Ro-Ro“ tipo krovinių krovą – Klaipėda užima pirmaujančias pozicijas lyginant su Latvijos ir Estijos uostais.

Kiek džiugina, kad konteinerių srautas į Klaipėdą yra labiau diversifikuotas ir Klaipėdos uoste konteinerių dalis iš Rusijos yra mažesnė nei Rygoje ar Taline. Tačiau reikia pabrėžti, kad diversifikacija yra sąlyginė – daug konteinerinių krovinių Klaipėdoje kraunama iš NVS šalių, kurioms didelę įtaką daro ta pati Rusija.

Pagal trąšų krovą Klaipėdos uostas yra absoliutus regiono lyderis. Bendroje Klaipėdos uosto krovoje trąšos sudaro apie 30 proc. Tačiau Rusija pastaraisiais metais vis didesnį šių krovinių srautą kreipia per Sankt Peterburgo uostą.

Pasekmės gali būti skaudžios

Įvertinant tiek ekonominius, tiek politinius veiksnius, galima teigti, kad krovinių srauto iš Rusijos sumažėjimas ar nutrūkimas yra įmanomas. Yra vertinimų, kad visiškai nutraukus krovinių srautą iš Rusijos Klaipėdos uostui tai kainuotų iki 100 mln. litų per metus. Bet mes nežinome, kokią įtaką Rusija gali daryti kitų valstybių krovinių srautams. Lygiai taip pat negalime pasakyti, kaip greit Klaipėda gebėtų persiorientuoti ir sušvelninti galimas neigiamas Rusijos veiksmų pasekmes.

„KPMG Baltics“ studija parodė, kad uosto veiklą lemia daug priežasčių – pradedant palankia geografine aplinka, uosto infrastruktūros būkle, atviromis valstybių sienomis ir baigiant geležinkelio infrastruktūra, mokestine aplinka.

Taigi, siekiant sumažinti politines rizikas, Baltijos šalių uostai, tarp jų ir Klaipėdos uostas, privalo investuoti į infrastruktūrą, didinti savo patrauklumą ir stengtis diversifikuoti krovinių struktūrą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (1)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (532)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (58)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (5)

Vilniaus oro uostas ketvirtadienį atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„airBaltic“ paskelbė pirmas penkias naujas 2018-ųjų vasaros kryptis (4)

Latvijos oro linijos „ airBaltic “ skelbia pirmąsias kryptis 2018-ųjų vasaros sezonui,...

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (74)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (63)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (10)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (3)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (121)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (1)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (2)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (203)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...