Profesionaliems vairuotojams – kodas (95)

 (67)
Statistika tvirtina, kad šalyje yra per 150 tūkst. profesionalių vairuotojų, kasmet vežančių milijonus keleivių bei krovinių. Šis gausus būrys kasmet pasipildo dviem tūkstančiais naujų žmonių, kurie „Regitroje“ išlaikę egzaminus ir gavę vairuotojo pažymėjimą jau mano esantys profesionalai. Tačiau dalį jų ištinka šokas: mokytis tenka dvigubai ilgiau ir brangiau, nes vien tik mokėjimo vairuoti sunkvežimį ar autobusą jau nebepakanka, ir visose ES šalyse tampa privaloma profesinė kvalifikacija.
Profesionaliems vairuotojams – kodas (95)
© Corbis

Europos Sąjungai priėmus direktyvą 2003/59EB, profesionaliam vairuotojui privaloma profesinė kvalifikacija. Apie tai ne kartą rašyta, tačiau ir dabar į vairuotojų rengimo mokyklas atėję žmonės dažnai nustemba, kad vairuotojų rengimo kursų nepakaks, dar teks įsigyti ir pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimą.

Pasirodo, kad reikia mokytis dar bemaž mėnesį (tiksliau – 140 val.), laikyti egzaminus ir už visa tai dar mokėti apie pusantro tūkstančio litų. Nemažai yra ir tokių, kurie apie pradinę profesinę kvalifikaciją kažką girdėjo, tačiau yra tikri, jog šis reikalavimas įsigalios tik nuo 2013-ųjų ar netgi 2014-ųjų. Kad direktyva jiems neaktuali, mano ir daugybė šios profesijos senbuvių, nes mūsų kelių transporto inspekcijos darbuotojai kol kas nesako nieko, o kitų valstybių pareigūnai tik mandagiai primena, jog vairuotojo pažymėjime nėra kodo (95). Dabar jie tik primena, o po 2013 m. rugsėjo 10 d. autobusų vairuotojų, po 2014 m. rugsėjo 10 d. ir sunkvežimių pažymėjimai be šio kodo taps beverčiai.

Kvalifikacijos stoka – rimta kliūtis

Taigi, kas yra vairuotojo pradinė profesinė kvalifikacija, iš kur ji atsirado ir kam reikalinga? Vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti konkrečios kategorijos transporto priemonę. Anksčiau liudijimo, kad vairuotojas moka vairuoti sunkvežimį arba autobusą, pakako. Dabar vairuotojas ne tik vairuoja, bet atlieka nemažai ir vadybininko darbo. Jam reikia išmanyti muitinės taisykles, daugelio Europos šalių kelių transporto inspekcijų, veterinarijos bei fitosanitarijos žinybų reikalavimus, mokėti užpildyti įvairiausius tarptautinių vežimų dokumentus.

Patirtis parodė: vairuotojas, neturintis tokių žinių ir įgūdžių, tampa problema spartesniam krovinių judėjimui ir darniam transporto įmonės darbui. Pradinė profesinė kvalifikacija Vakarų Europoje ir buvo sumanyta kaip priemonė suteikti vairuotojams žinių, būtinų dirbant komerciniuose reisuose. O tam, kad jos nepasimirštų, pradinės profesinės kvalifikacijos žinios vėliau kas penkeri metai bus papildomos periodiniu kvalifikacijos kėlimu.

Apsnūdę profesionalai

Žinant mūsų vairuotojų begalinį pasitikėjimą savimi ir tai, jog šiuo metu kodą (95) pažymėjimuose turi vos vienas kitas, nestebina pradinės profesinės kvalifikacijos diegimo apsnūdusi eiga. Mąstymo stereotipai žmonėms prie vairo sako:

a) kodas – eilinis biurokratų reikalavimas;

b) mokymai – priemonė vairuotojų rengimo mokykloms „plauti“ pinigus, nes jos nieko negali išmokyti;

c) iki tie 2013–2014-ieji metai ateis, tų kodų gal niekam ir nereikės, tad nėra ko skubėti.

Anot Valdo Gilio, vežėjų asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus, pirmiausia nevertėtų tikėtis, jog mokslų neprireiks: „Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva įpareigoja vairuotojų profesinį mokymą organizuoti visose ES valstybėse, tad visuotinis bus ne tik mokymas, bet ir jo kontrolė. Vairuotojai, iki nustatyto termino neįgiję pradinės profesinės kvalifikacijos, liks be darbo, nes negalės dirbti komercinio transporto srityje“.

Liks nebent galimybė nuomota transporto priemone vežioti krovinius savo namo statybai ar būrelį draugų, giminaičių atostogauti prie jūros. Likęs su pažymėjimu be kodo (95) vairuotojas darbdaviui taps nereikalingas, į jo vietą turės ateiti kitas, apdairiai juo pasirūpinęs iš anksto. O nepasirūpinusieji puls į vairuotojų rengimo mokyklas.

Reikės milijono darbo dienų

Lietuvoje yra apie 150 tūkst. sunkvežimių bei autobusų vairuotojų. Jie visi privalės gauti PKP – pradinės kvalifikacijos pažymėjimą. Kursai (35 val. teorijos, 2,5 val. ekonominio vairavimo pamokų ir egzaminai) bei dokumentų rengimas (trys darbo dienos) užtruks vidutiniškai 8 darbo dienas. „Padauginkime jas iš 150 tūkst. Pridėkim dar maždaug 2–2,5 tūkst. kasmet vairuotojų gretas papildančių naujokų, kuriems mokyti skiriama apie 20 darbo dienų. Ir pamatysime, kad parengti vairuotojus pagal naujus reikalavimus reikės per milijoną darbo dienų“, – įspūdingą skaičių įvardina V. Gilys.

Tuo tarpu mokymo įstaigų, turinčių teisę rengti pradinės profesinės kvalifikacijos kursus, Lietuvoje yra tik dešimt. Prisiminkime iš savo patirties, kas atsitinka, kai paklausa ir pasiūla skiriasi dešimtimis kartų. Ir nesitikėkime, kad teisę rengti profesinės kvalifikacijos kursus bus galima suteikti kitoms vairuotojų mokykloms: mokytojus jose taip pat reikia parengti, o tai užims nemažai laiko ir kainuos. Gyvenimo patirtis rodo, jog susidūrę su nauja problema žmonės elgiasi įvairiai:

- pirmiausia apsimeta, kad jos nemato;

- kai šitai jau neįmanoma, bando sprendimą atidėti kažkuriam laikui;

- kai pamatoma, kad problema pernelyg didelė, paaiškėja, jog sprendimas dabar bus sunkus, kaip politikai mėgsta sakyti, nepopuliarus, taigi ir kainuos gerokai brangiau negu tinkamos priemonės jos užuomazgoje.

Kol kas vairuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimo reikalai vieniems vairuotojams ir vežėjams dar tebėra pirmajame etape (apsimetama, jog problemos nėra). Kiti jau pasiekė antrąjį – suprantama, jog kažką reikės daryti, tačiau dabar nėra lėšų, o ir vairuotojų krizės prispaustos įmonės pasiliko minimaliai, lygiai tiek, kiek reikia, tad nėra ką siųsti į tuos kursus.

O nuo vėliau iki nepopuliarių sprendimų – tik vienas žingsnis, po kurio vežėjai pradės dejuoti – trūksta vairuotojų.

Žurnalas „Transportas”
Registruoti (0) Anonimiški (67)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Transportas

Žlugusios „Air Lituanica“ keleivius „Air Baltic“ skraidins ir birželį (4)

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ gegužės 26 d. susitarė dėl keleivių pervežimo su oro linijų bendrove „Air Baltic“ pratęsimo iki birželio 5 d. imtinai.

Duotas startas projektams už 57 mln. eurų (90)

Antradienį Vilniuje ir Kaune oficialiai atidaryti du intermodaliniai terminalai, atversiantys kelius patogiau gabenti krovinius bei padėsiantis Lietuvoje didinti krovinių transportavimo mastą.

„Ryanair" pelnas smarkiai išaugo (2)

Oro linijų bendrovės "Ryanair" grynasis pelnas per 12 mėnesių iki šių metų kovo padidėjo 66 proc., iki 867 mln. eurų, - šiek tiek daugiau, nei prognozavo analitikai. Apie tai praneša BBC.

A. Balaišis. „Air Lituanica“ kelionė verslo padangėje pasiekė savo logišką pabaigą (21)

„Air Lituanica“ kelionė verslo padangėje pasiekė savo logišką pabaigą. Meras Remigijus Šimašius šiuo atveju buvo tiktai žmogus, atlikęs gailestingumo aktą ir savo greitu ir teisingu sprendimu sutaupęs Vilniaus miestui nemažą pinigų sumą.

Šešias valandas į Lietuvą negalėjęs įvažiuoti lietuvis: jaučiausi kaip kalėjime (91)

Savaitgalį vykusi nuolaidų akcija „Jamam“ Akropoliuose, „Eurovizijos“ finalas ar tiesiog pasikeitusi deklaravimo Lietuvos muitinėje tvarka? Kas trukdo iš Baltarusijos keliaujantiems gyventojams patekti į Lietuvą?