Suskaičiavus Lietuvos keliuose per mėnesį žūvančius žmones, tuščia liktų didelė mokyklos klasė. Deja, kasmet žūvančiųjų keliuose skaičiai vis didesni. Policijos pareigūnai vis dažniau susiduria su vairuotojų įžūlumo akibrokštais, o iš užsienio atvykusius svečius baugina vairavimo kultūros stoka.

Autoavarija Kaune
© ELTA
Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė turi ambicingų planų - per ateinančius penkerius metus sumažinti aukų keliuose skaičių perpus. Tokius planus užsibrėžę ir kitos Europos Sąjungos valstybės, siekiančios prieš dvejus metus priimtos Veronos deklaracijos tikslų.

Bauginanti vasaros statistika

Tokios šiurpios vasaros, kaip ši, pareigūnai sako neatsimeną. Kauno eismo priežiūros tarnybos viršininko pareigas laikinai einantis Algimantas Judickas teigia, kad 40 metų vairavimo stažą turinčio pažeidėjo perauklėti jau neįmanoma, tačiau jaunus vairuotojus nuo nelaimių dar gali išgelbėti jų tėvai: “Svarbu, kaip suaugusieji elgiasi nepilnamečių vaikų akyse. Pasivažinėjimai be vairuotojo pažymėjimo arba apgirtus yra blogas ir užkrečiamas pavyzdys”.

Pareigūnui nerimą kelia populiarėjantys motoroleriai ir pramuštgalviai jų vairuotojai. “Paauglys už savo lėšas juk neįsigyja transporto priemonės, kuri kainuoja kelis tūkstančius. Tėvai, globėjai jam nuperka, nors žino, kad važinėti gatvėje galima tik nuo penkiolikos metų”, - komisaras įžvelgia sąmoningą skatinimą nusižengti įstatymui.

A.Judickas taip pat pažymi, kad motoroleris - prabangos prekė: “Juos vairuoja pasiturinčiųjų miestiečių atžalos, ne kokie asocialūs, kurie gal ir galėtų stokoti priežiūros”. Anot pareigūno, įstatymų ignoravimas vis auga, o policijai tenka kovoti su pasekmėmis.

A.Judicką baugina šios vasaros statistika: “Vidurvasarį per dieną užfiksuojame net 50 įvykių, nors oras ir matomumas puikus. Keista, kad nelaimių pobūdis toks pats kaip žiemą. Paradoksalu, kad šaltuoju metų laiku, kai blogesnis oras, pūga, plikledis, įvyksta net mažiau avarijų, nes visi tada budrūs. Nežinau, ar galvoja apie kitą, bet save saugo, todėl tokių skaudžių pasekmių nebūna”.

Viršininkas pasakoja, kad policija vykdo keletą prevencinių akcijų: dėl saugos diržų, dėl pėsčiųjų ir dėl mikroautobusų vairuotojų drausmės, tačiau pažeidimų vis tiek daugėja. “Kone kas penktas įvykis Kaune įvyksta pėsčiųjų perėjoje - tai siaubingas dalykas. Vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų. Šiemet 40 procentų daugiau negu pernai vairuotojų nubaudėme, kad nepraleido pėsčiųjų jiems skirtose perėjose. Tai mūsų priemonės. Deja, padėtis ne vien Kaune ganėtinai bloga”, - apgailestauja A.Judickas ir primena, kad eismo nelaimių prevencija - ne vienerių metų darbas.

Per mažai informacijos

Susisiekimo ministerijos atstovai taip pat pripažįsta, kad augantis eismo intensyvumas sukelia vis daugiau problemų, o visuomenės supratimas apie eismo kultūrą, savitarpio pagarbą ir pagalbą kitam taip pat dar ne kiekvienam tapo norma. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, siekia Veronos deklaracijos tikslo - dvigubai sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių.

Neseniai Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtai Valstybinei saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programai. Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas “Kauno dienai” pasakojo, kad iki 2010 metų Lietuvoje bus siekiama padidinti saugos diržų naudojimą, sumažinti apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto priemones, skaičių, sugriežtinti važiavimo greičio kontrolę. “Visų pirma - orientacija į jauną žmogų, nes daug jaunimo važinėja be teisių, leidžia sau per daug atsipalaiduoti, išgėrę sėda prie vairo, o artimieji tą toleruoja”, - tikino V.Šalauskas, kuris atsakingas už Saugaus eismo švietėjiškos veiklos šių metų planą.

Ministerijoje veikianti Saugaus eismo komisija koordinuoja rengimąsi programai. Šiuo metu vyksta įvairūs konkursai, kurių laimėtojai paaiškės šio mėnesio pabaigoje - tada konkrečiai bus žinoma, kokiais priešnuodžiais Susisiekimo ministerija tramdys keliuose siaučiančią mirtį. Į pagalbą pasitelktos ir kitos ministerijos: Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Finansų bei Sveikatos apsaugos. Programa taip pat įtrauks apskričių viršininkus, savivaldybes, mokslo įstaigas bei nevyriausybines organizacijas. Per šiuos ir penkerius ateinančius metus prevencijai planuojama išleisti daugiau kaip 124 milijonus litų. “Mūsų planai dideli, nes informacijos apie eismo įvykius šalyje dar labai mažai, - tvirtino ministerijos sekretorius. - Stengsimės informuoti apie eismo sąlygas, saugumą, įvykius, analizuoti nelaimių priežastis kiekvieną dieną”.

Specialistai programą kritikuoja

Valstybės įmonės “Regitra”, kuri registruoja kelių transporto priemones, teikia apie jas duomenis valstybinėms institucijoms ir egzaminuoja automobilių vairuotojus, vyriausiasis specialistas Liucijus Suslavičius turi nemažai pastabų minėtai programai. “Perskaitėm, kad šešeriems metams skirti 8 tūkstančiai litų pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojų rengimui. Suma, skiriama pedagogams, turėtų būti mažiausiai 10 kartų didesnė”, - sako specialistas.

L.Suslavičius pasigedo tvirtos eismo saugumo kontrolės koncepcijos, apimančios daugelį sričių, be to, jis neįžvelgia efektyvios ir funkcionalios eismo sistemos kontūrų. “Mane, profesionalą, tiesiog erzina, jog vietoj reguliarios eismo priežiūros, pareigūnai į programą įtraukia “proginius renginius”: vienąkart girtus gaudys, kitąkart - važiuojančius be diržų... Vieną savaitę vykdys svėrimus, kitą - padangų tikrinimą... Šiandien didžiausia problema - nėra normalios reguliarios eismo dalyvių kontrolės. Vien kampanijos, akcijos”... - piktinosi L.Suslavičius.

Specialisto teigimu, idėja diegti naujoves (Lietuvos magistralėse pagal Prancūzijos pavyzdį pastatyti fotografuojančius greičio matavimo prietaisus) gera, tik nepakankamai pasverta: “Reikės priimti į darbą nemažai žmonių, kurie nuotraukas šifruotų, ieškotų automobilių savininkų ir apdorotų duomenis. Buvau Vokietijos mieste Kylyje, ten dirbo trys tokie fotografavimo aparatai, o jų informaciją apdorodavo 5 žmonės. Lietuvoje žadama nupirkti tuziną ar net daugiau aparatų ir išdėstyti po visą Lietuvą. Tai kiek reikės įdarbinti žmonių ir kiek tai kainuos valstybei?” - svarstė “Regitros” atstovas.

Anot specialisto, viena opiausių problemų Lietuvoje yra ta, kad “jaunimo, pradedant darželinukais ir baigiant studentais, švietimas užkrautas ant mokytojų entuziastų pečių, o rimta mokyklinė programa, kuri vaikams tiesiog įaugtų į kraują, deja, egzistuoja tik popieriuose, planuose”. L.Suslavičius konstatuoja, kad nėra valstybinės jaunųjų eismo dalyvių rengimo programos, todėl pasekmių ilgai laukti netenka: “Visi laksto kaip bepročiai mopedais, vos sulaukę pilnametystės sėda į BMW ir užmuša draugus. Pagarbos ir rūpinimosi kitais eismo dalyviais jausmas neišugdytas, jauni žmonės nesupranta savo atsakomybės. Dažnas mano, kad gavęs teises vairuoti gali viską”.

Mokyklos užmirštos

Eismo dalyvių ugdymo spragas pripažįsta ir Alvydas Puodžiukas - Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius. Tačiau Saugaus eismo komisijos narys, prisidėjęs prie valstybinės programos rengimo, sako, kad saugaus eismo metodinės medžiagos šiuo metu mokyklose trūksta. Tuo skundžiasi ir patys mokytojai. “Todėl numatyta peržiūrėti saugaus eismo mokymo programas, jas atnaujinti ir 2006-2009 metais parengti moksleiviams metodinę medžiagą”, - planus dėstė A.Puodžiukas. Anot jo, mokyklos susiduria su kvalifikuotų mokytojų trūkumu ir nors direktoriai neleidžia saugaus elgesio kelyje vaikus mokyti bet kam, reikalauja bent vairuotojo pažymėjimo, šis dokumentas dar negarantuoja, jog asmuo yra pakankamai kompetentingas dėstyti, perteikti būtinas taisykles paprastai ir suprantamai vaikams.

Pareigūnui pritaria Kauno saugaus eismo mokyklos direktorė Rasa Šerpytienė. Moteris įsitikinusi, kad “protingi tėvai, leidžiantys savo vaiką į gatvę kad ir su paprasčiausiu dviračiu, turėtų pasirūpinti, kad vaikas žinotų elementarias eismo taisykles. Juk automobilių srautas mieste vis auga. Tad nuo taisyklių išmanymo priklauso vaiko gyvybė ir sveikata”.

Direktorė džiaugiasi, kad per mokslo metus mokykla kartais būna tiesiog apgulta. Taip pat mokykloje 2-3 kartus per mokslo metus organizuojami seminarai mokytojams. R.Šerpytienė priduria, kad labiausiai saugiu elgesiu keliuose domisi 12-15 metų paaugliai, tačiau jaunųjų eismo patrulių būrelio gretos retėja. “Pasikeitė padėtis - vis daugiau atsakomybės reikalaujama iš mokytojų, iš kelių eismo priežiūros tarnybos pareigūnų. Ankstesni bendri patruliavimai su policininkais nutrūko, nes vyrai nenori užsikrauti atsakomybės naštos”, - sako moteris ir pripažįsta, kad kol kas nesulaukė kvietimo prisidėti prie Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programos.

Nelaimių žemėlapis

Kauno visuomenės sveikatos centras aiškinasi sveikatos pakenkimų ir mirties atvejų nuo išorės priežasčių situaciją. Prieš dešimt metų pradėjo rinkti duomenis apie nelaimingus atsitikimus Kaune. Tarp jų - ir įskaitinės autoavarijos. Centro specialistų teigimu, transporto įvykiai - daugelio traumų ir invalidumo priežastis.

Darbuotojų renkami statistiniai duomenys nelieka dulkėti stalčiuose ar kompiuterio atmintyje - per organizuojamas akcijas galima tiesiog žemėlapyje pamatyti, kur ir kiek Kaune per eismo nelaimes nukentėjo vaikų. Centro sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Lina Cirtautienė teigia, kad šios akcijos susilaukia daug jaunuolių dėmesio: “Visiems maga pasižiūrėti, kiek jų rajone užfiksuota nelaimių”. Pasak vedėjos, vaikai noriai dalyvauja ir piešinių konkursuose saugaus eismo tema, tačiau dabar centras daugiausiai rūpinasi jaunųjų kauniečių elgesiu prie vandens telkinių. “Šiuo metu mokome, kaip suteikti pirmąją pagalbą prie vandens, o žvilgsnį į kelius nukreipsime artėjant rudeniui”, - sako L.Cirtautienė.

Tuo tarpu Policijos departamento Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Juozas Blaževičius linkęs prevencines priemones ir švietimą pradėti jau darželyje. “Daugiau negu 300000 pažeidėjų nubaudžiama, tačiau visuomenės sąmonė nuo to nepraskaidrėja. Aštuoniese neblaivūs susėda į automobilį, lipa net į bagažinę - kokia prevencija gali sumažinti tokį bukumą?” - retoriškai klausė pareigūnas. Jis pritarė nuomonei, kad baudimais rezultatas nepasiekiamas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (250)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Rekonstruojant Vilniaus oro uostą skrydžių Kaune padaugėjo penkis kartus (18)

Vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, Kaune skrydžių skaičius išaugo...

Velomaratono metu bus ribojamas eismas Vilniuje (10)

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 20 d. (sekmadienį) Vilniuje vyks dviračių...

Pristatė traukinio maršrutus, kuriais nemokamai veš dviračius (2)

Keleiviams pristatomi traukinių maršrutai į 5 regioninius parkus, o visomis šiomis kryptimis...

Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas (27)

Vilniaus oro uoste po daugiau nei mėnesį trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (47)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (43)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (99)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1139)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...