Klaipėdos ir Neringos savivaldybių atstovai sėdo derėtis, ką daryti, kad taip daugiau neatsitiktų, o turistai iš Lietuvos išsivežtų tik gerus įspūdžius.
Išsigando, kad yra greta Rusijos
Tokios diskusijos prisireikė todėl, kad birželio 1-ąją, kai į Klaipėdą per vieną dieną atplaukė net trys kruiziniai laivai, o apie 1300 jų keleivių pasirinko ekskursiją į Kuršių neriją, Nida ėmė dusti nuo autobusų gausos.
Į centrinę Nidos dalį įvažiuoti autobusais draudžiama, tačiau tokio kelio ženklo daugybę metų nepaisė nei autobusų vairuotojai, nei policijos pareigūnai.
Tačiau birželio 1-ąją pareigūnai ėmė stabdyti visus į Nidą norinčius įvažiuoti autobusus, aiškino, kad taip elgtis nevalia.
„Kruizinių laivų turistai, kurie sėdėjo tuose autobusuose, išties išsigando. Jie suprato, kad už kelių kilometrų yra siena su Rusija, todėl pagalvojo, jog dedasi kažkokie negeri dalykai, kad imamasi tokių saugumo priemonių. Dabar, kai pasaulyje tiek daug visokių išpuolių, žmonės labai jautriai reaguoja į savo saugumą. Todėl daugeliui išvyka į Kuršių neriją nepaliko teigiamų įspūdžių“, – dėstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Pagrindinė problema buvo ta, jog pareigūnai nusprendė įspėti ar bausti visus vairuotojus, kurie nepaiso kelio ženklo, draudžiančio įvažiuoti į Nidos centrinė dalį. Todėl jiei stabdė visus autobusus, o tada susidarė jų spūstys.
„Tas ženklas yra gal 20 metų ir niekada jo niekas nepaisė. Tačiau dabar yra naujas Neringos policijos komisariato viršininkas, labai uolus pareigūnas, todėl, matyt, ir pavaldiniams nurodė, kad reikia prižiūrėti tvarką. Jie tai ir darė“, – aiškino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Pareigūnai ne baus o padės
R. Savickienės duomenimis, birželio 1-ąją į Kuršių neriją kruizinių laivų turistus vežė 46 autobusai.
„Tačiau ne visi jie vyko vienu metu. Kai kurie iš Klaipėdos išvažiavo 8 val., kiti – 13 val., todėl negalima sakyti, kad visi autobusai į Nidą atvažiavo vienu metu. Mes ir nesuprantame, kodėl iki šiol nebuvo problemų, o staiga jos atsirado. Kelionių agentūros kruizinių laivų turistus į Kuršių neriją veža jau 20 metų, jos yra atšlifavusios sistemą“, – kalbėjo R. Savickienė.
Ši problema buvo sprendžiama specialiai tam skirtame posėdyje. Jame sutarta, kad Neringos savivaldybė, pareigūnai, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras bei ekskursijų organizatoriai turi dar glaudžiau bendradarbiauti.
„Įsipareigojau, kad kaskart Neringos savivaldybę informuosiu, kiek autobusų, vežančių kruizinių laivų turistus, tą dieną atvyks į Kuršių neriją, Nidą. Policijos pareigūnai pažadėjo būti ne baudėjais, o padėjėjais – nurodyti, kur galima statyti autobusus, jei reikės, tam tikrose vietose autobusams organizuoti vienos krypties eismą. Visi suprantame kad turistus reikia gerbti ir branginti, todėl tikiuosi, kad po šio susitarimo problemų nebekils“, – vylėsi R. Savickienė.
Planuoja plukdyti laivais
D. Jasaitis patvirtino, jog Neringos savivaldybės Saugaus eismo komisija jau artimiausiomis dienomis turėtų pasirinkti geriausią variantą, kaip organizuoti autobusų eismą, kad jis būtų patogus ir jais atvykstantiems turistams, ir Nidoje viešintiems poilsiautojams.
„Nida negali tapti autobusų stotimi. Tiesą sakant, mes jau esame užspringę nuo tų autobusų. Aiškiai galiu įvardinti, jog vienu metu Nidoje stovėti gali 22 autobusai. Tačiau pas mus juk atvyksta ne tik kruizinių laivų turistai, bet ir grupės autobusais iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos. Negalime jiems pasakyti, kad penkias valandas neįleisime į kurortą, nes dabar jame per daug kruizinių laivų turistų autobusų“, – kalbėjo D. Jasaitis.
R. Savickienės nuomone, tai, jog įvardyta, kiek autobusų vienu metu gali atvykti į Nidą, labai palengvins darbą ekskursijų organizatoriams.
„Mes jau planuojame savo veiksmus kitiems, dar kitiems metams. Kai žinome, jog Nida nepajėgi sutalpinti 40 autobusų, tada, matyt, reikės pardavinėti mažiau ekskursijų į Kuršių neriją. Kitas variantas – turistus vežti į Dreverną, Šilutę ir iš ten plukdyti į Nidą, kad jie pasigrožėtų šiuo kampeliu“, – samprotavo R. Savickienė.
Pasiūlė vežti į Skuodą
D. Jasaitis ne kartą viešai yra teigęs, jog kruizinių laivų turistai Kuršių nerijai nėra tie, kurie būtų labai laukiami.
„Gerbiame visus turistus, tačiau pelningiausi yra tie, kurie pas mus apsistoja 10-iai dienų. Kruizinių laivų turistai turi labai mažai laiko – jie tik apžiūri įžymiausias vietas, gal dar pavalgo, o pirkti nieko neperka, nes ne į visus laivus leidžiama įsinešti pirkinių.
Be to, kruizinės laivybos kompanijos tokios gudrios, jog sudaro visas sąlygas norimus suvenyrus įsigyti laive. Kai tik pamatė, kad kruizinių laivų turistai pas mus perka gaminus iš lino, jau kitais metais kruiziniuose laivuose buvo tokių suvenyrų parduotuvės, o nidiškiai savo gaminių turistams nebeparduodavo. Kitaip tariant, kruiziniai turistai atvažiuoja, naudojasi mūsų infrastruktūra, nemokamais tualetais ir išvažiuoja. Juos aptarnauja Klaipėdos vežėjai, Klaipėdos gidai, kurie gyventojų pajamų mokestį moka ne į mūsų, o į Klaipėdos savivaldybės biudžetą“, – aiškino D. Jasaitis.
Jis tikino, jog kruizinių laivų turistus vis tiek reikia gerbti, tačiau norint juos priimti patogiai, reikia gerinti infrastruktūrą Nidoje ir aplink ją.
„Klaipėdos regiono plėtros taryba Neringos savivaldybei infrastruktūrai gerinti iki 2022 metų skyrė 49 tūkst eurų. Skuodui, Šilute atiteko daug didesni pinigai, tai tegul ten ir veža kruizinių laivų turistus“, – dėstė D. Jasaitis.
R. Savickienės teigimu, birželio 1-ąją kruizinių laivų turistai Neringoje paliko apie 25 tūkst, eurų, todėl vadinti jos nepelningais negalima.
„Šiaip ar taip, tikiuosi, kad su Neringos savivaldybe, pareigūnais radome bendrą kalbą ir tokia nemaloni situacija daugiau nepasikartos“, – pabrėžė R. Savickienė.
Šiemet į Klaipėdą dar turi atplaukti per 40 kruizinių laivų.
