Saulius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pasakojo balandžio pradžioje nusprendęs praleisti savaitgalį vienoje iš Europos sostinių. Tačiau prieš patekdamas į lėktuvą jis buvo patikrintas kitaip nei ankstesniais atvejais.
„Šįkart buvo keista tai, kad pereinant patikrą viena moteris, kuri, kiek pamenu, buvo net neuniformuota, apsaugai parodė į mane. Praėjus metalo detektorių, nepaisant to, kad jis sucypsėjo, manęs paprašė praeiti į priekį ir labai mandagiai paklausė, ar galima būtų mane apieškoti. Apieškojo taip, kaip gyvenime manęs nebuvo ieškoję. Tada priėjo kita moteris ir labai mandagiai paprašė, ar galima būtų atidaryti mano kuprinę, kuri buvo beveik tuščia. Tada ji paėmė tokį tarsi silikoninį lapelį, jį pabraukė per mano kuprinės vidų, tada jį įkišo į kažkokį aparatą. Grįžo ir vėl pabraukė per kuprinės vidų“, – DELFI pasakojo keleivis.
Vilnietis priminė, kad pasijuto nelabai maloniai, nes taip apieškomas buvo jis vienas iš visų ten buvusių keleivių.
„Man toptelėjo, kad gal mane tikrina dėl narkotikų. Tada man pasidarė nemalonu, sudirgau, galvojau, gal aš kažkuo savo išvaizda išsiskiriu iš kitų. Be to, nieko kito iš tuo metu patikrą ėjusių žmonių daugiau taip netikrino. Aš ėmiau jų klausinėti, ką jie daro. Bet į visus mano klausimus atsakydavo: viskas bus gerai“, – prisiminė Saulius
Dažnai keliaujantis pašnekovas taip pat tvirtina niekaip nesuprantantis, kaip atrenkami žmonės, kurie turi nusiimti batus eidami per patikrą oro uoste.
„Pavyzdžiui, netgi man tame pačiame Paryžiaus oro uoste vieną sykį teko nusiauti batus, o kitą kartą – ne, nors abu kartus buvau su tais pačiais kedais“, – pasakojo jis.
Taip pat vilnietis stebisi, kad Vilniaus ir Kauno oro uostuose skirtingai traktuojamas skysčių vežimas rankiniame bagaže.
„Vilniuje visus mažus buteliukus tiesiog sudedu į vieną rankinio bagažo kišenę ir niekas nieko nesako, o Kaune gavau barti, kad jie nėra specialiame maišelyje. Teko visus buteliukus susidėti į specialų maišelį, porą netilpusių perduoti žmonai, o vienas kremo indelis su nusitrynusiu užrašu buvo išmestas“, – teigė Saulius.
Ieškojo sprogmenų likučių
Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo tarnybos vadovas Linas Saukaitis pripažino, kad nuo kovo visuose Europos Sąjungos oro uostuose įsigaliojo reikalavimas dėl papildomo keleivių vežamų daiktų tikrinimo, naudojant sprogstamųjų medžiagų aptikimo įrangą.
Taigi minėtas keleivis buvo tikrinamas ieškant minėtų medžiagų. Tačiau neįvardijama, kas tiksliai lemia, kad tikrinamas būna konkretus keleivis.
L. Saukaitis tvirtina, kad saugumo darbuotojai atsiklausia, ar gali patikrinti daiktus, bet detalių aiškinti neprivalo.
„Teisės aktai nenustato, kad privaloma papasakoti, kodėl tai daroma ir ko siekiama – manoma, kad visiems suvokiama, kad taip siekiama užtikrinti pačių keleivių saugumą. Visgi jei pats keleivis paklaustų, kas vyksta, jis tikrai gali gauti išsamesnės informacijos“, - sakė jis.
Paklaustas, kaip nusprendžiama, kas turi nusiauti batus, Saugos ir saugumo tarnybos vadovas tvirtino, kad tai lemia dėvima avalynė.
„Atsižvelgiant į tai, kad į kai kurią avalynę (pvz., auliniai batai, batai storais padais ir kt.) galima paslėpti draudžiamus daiktus, aviacijos saugumo darbuotojai paprašo keleivių nusiauti batus, kuriuos papildomai patikrina su rentgeno spindulių įranga“, – teigė jis.
Didelius elektros prietaisus (kompiuterius, planšetes, fotoaparatus, etc.) taip pat visuomet privaloma patikrinti atskirai, naudojant rentgeno įrangą.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl skiriasi tikrinimo metodai Vilniaus ir Kauno oro uostuose, L. Saukaitis tvirtino, kad visuose Europos Sąjungos oro uostuose taikomi aviacijos saugumo reikalavimai yra vienodi, tik oro uostai gali naudoti skirtingą įrangą, todėl gali būti taikomi skirtingi tikrinimo metodai.
