Sostinės centre esančioje „Statoil“ degalinėje dar praėjusią savaitę A95 benzino litras kainavo 5,18 Lt, šiuo metu už šios rūšies benziną prašoma mokėti 5,13 Lt/l. Tuo metu dyzelinas kainuoja – 4,75 Lt/l. Kas privertė mažmeninės degalų prekybininkus mažinti kainą ir ar žemesnių kainų galima tikėtis ateityje?

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad „Brent“ rūšies naftos kaina pasaulinėje rinkoje ir toliau yra gana aukšta, todėl priežasčių reikia ieškoti kitur.

„Ji (naftos kaina – DELFI) itin nesumažėjo nuo to lygio, kurį mes matėme rugpjūčio mėnesį ir didžiąją rugsėjo dalį. Kuro kainos kritimo pagrindinė priežastis yra ta, kad pastaruoju metu JAV dolerio atžvilgiu ženkliai (apie 5 proc.) sustiprėjo euras. Todėl mums naftą pirkti pigiau. Už naftą mokame eurais, dėl to naftos kaina eurais pastebimai sumažėjo per pastarąsias savaites“, - komentavo specialistas.

Pasak N. Mačiulio, nors šiuo metu visgi JAV ekonomika kol kas atrodo stipresnė nei euro zonos (JAV planuojamas augimas – 2 proc., tuo metu euro zona – recesijoje), euro silpnėjimo artimiausiu metu nėra tikimasi.

„Prognozės, kad euras JAV dolerio atžvilgiu gali išlikti ženkliai silpnesnis ir pigti remiasi tik tuo, kad įtampa euro zonoje padidės ir galbūt euro zona pradės skilinėti. Mūsų prognozė yra ta, kad Europos politikams pavyks surasti būdų išlaikyti tiek Graikiją, tiek kitas su skolos problemomis susiduriančias šalis Europoje – dėl to kataklizminio ir blogo scenarijaus tiek euro zonos ekonomikoje, tiek euro kursui mes neprognozuojame“, - kalbėjo ekonomistas.

Nerijus Mačiulis
Šios tendencijos atsispindėjo paskutiniu metu ir valiutų rinkose: „Po to, kai Europos centrinis bankas signalizavo, kad yra pasiruošęs neribotai supirkti euro zonos valstybių skolos vertybinius popierius, euras pradėjo stiprėti. Tai buvo labai svarbus ženklas finansų rinkoms, kad Europa ir bendra Europos pinigų sąjunga išsaugota“.

N. Mačiulis pabrėžia, kad šiuo metu stipresnis euro kursas yra naudingas tiek Lietuvos ekonomikai, tiek vartotojams.

„Euro kursas – labai svarbus Lietuvai, nes šalies ekonomika labai atvira: tiek daug eksportuojama, tiek daug importuojama produkcijos. Kai euras susilpnėjo vasaros antroje pusėje, tai atėjo geras ženklas eksportuotojams, kurie daug sėkmingiau galėjo eksportuoti į NVS šalis, bet tuo pačiu metu matėme didžiulį iššūkį vidaus ekonomikoje, t.y. didėjanti infliacija, brangstantys degalai, - pastebėjo ekonomistas. - Manau, kad šiame etape Lietuvos ekonomikai yra geriau šiek tiek stipresnis euras, nes Lietuvos eksportuotojai ir taip yra konkurencingi dėl sumažintų darbo sąnaudų ir valiutų kurso pagalbos šiuo atveju Lietuvai nereikia. Dėl stipresnio euro mes galime šiek tiek sumažinti kuro kainas, kitų importuojamų energetinių išteklių kainas, kai kurių vartojamų prekių kainas – taip pastiprinama vidaus paklausa, kuri vis dar išlieka vangi“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)