DELFI skelbė apie žurnalisto Edmundo Jakilaičio nutekintą laišką Vilniaus merui ir kitiems asmenims, kuriame pasiūlymą dėl „Air Lituanica“ veiklos pratęsimo pateikė Estijos investicinis fondas „Infortar“.
„Kai pateikiamas pirminis pasiūlymas likus savaitei – kitai iki įmonės uždarymo, ar kol priimamas toks sprendimas, turiu pasakyti, kad laiko yra per mažai, tokie dalykai greitai nevyksta. Net jeigu pasiūlymas yra labai rimtas, jis negali būti realizuotas labai greitai: reikia apsispręsti, ar pavyktų, ar geriau stabdyti nuostolingą veiklą“, - dėstė A. Variakojis.
Investuotojas pastebėjo, kad atsiųstame laiške paminėtas pasiūlymas naikinti tuometinę bendrovę „Air Lituanica“, bet išsaugoti jos prekės ženklą ir veiklą.
„Būtų likęs tik pavadinimas, bet kuriama nauja įmonė, tad pagalvokime, koks skirtumas tarp tų užsienio įmonių ir tos, kuri atsirastų? Liktų tik pavadinimas – dar viena konkurentė. Gal paprasčiau užsienio bendrovę pritraukti į Lietuvą?, - svarstė A. Variakojis. - Aišku, investuotojams yra gerai perimti veikiančias skrydžių bendroves su jau esamais pavadinimais, bet kokia nauda mums?“
Pasak jo, nepatrauklu ir tai, kad buvo prašoma toliau investuoti į „Air Lituanicos“ bendrovę, dėl ko ir buvo atsisakyta šios bendrovės veiklos.
„Jeigu mes esame bendrovės steigėjai ir mūsų tikslas, kad maršrutai eitų per Vilnių ir iš Vilniaus, naudą matau, bet jeigu veiklą perima užsienio operatorius, jis ims žiūrėti, kas jam apsimoka: galiausiai nugalės pragmatizmas, ar apsimoka iš Vilniaus keliauti, ar iš kur kitur“, - prognozavo A. Variakojis.
Investuotojas paaiškino, kad jei yra perimama bendrovė, įsipareigojant, kad ji veiklą tęs, tuomet gali būti prašoma ir padengti nuostolius.
Pasak jo, natūralu, jei skrydžiai yra pelningi, juos vykdyti norės ir kitų prekės ženklų operatoriai: jie dėl tokių krypčių konkuruoja.
„Mano asmenine nuomone, į susisiekimą su Vilniumi jau anksčiau pažiūrėta kiek atsainiai: per daug lengvai buvo uždarytos Lietuvos avialinijos“, - kalbėjo A. Variakojis.
Bet vertindamas „Air Lituanica“ projektą, jis pabrėžė, kad naujai įkuriama įmonė iš pradžių gali veikti nuostolingai, tačiau reikia vertinti, ar yra verslo planas, kuris numato, kaip ji taps pelninga ir ar jis yra vykdomas.
„Jeigu buvo verslo planas, kuris numatė išėjimą į pelningą veiklą po kelių metų, jis buvo vykdomas, reikėjo ieškoti būdų veiklą tęsti: negali tik paleidęs kompaniją reikalauti, kad iškart būtų pelnas. Yra tokių atvejų, bet nedaug, kitoms reikia investicijų, darbo. Bet jeigu bendrovė be perspektyvos – tada reikia jos atsisakyti“, - kalbėjo A. Variakojis.
„Air Lituanicos“ grynasis nuostolis 2013 m. siekė 5,19 mln. eurų, o pernai – 10,27 mln. eurų.
Įmonės pardavimo pajamos 2013 m. siekė 6,4 mln. eurų, o pernai – 14,59 mln. eurų. Įmonės turtas pernai buvo 3,76 mln. eurų.
Savivaldybės įmonių suteiktų paskolų ir prisiimtų įsipareigojimų (garantijų, laidavimų) bendra suma įmonei „Air Lituanica“ sudaro 4,88 mln. eurų.
E. Jakilaitis: paviešinti laiškai rodo delsimą atsakyti potencialiems investuotojams
„Susirašinėjimai liudija, kad dar paskutinėmis dienomis prieš uždarant „Air Lituanica“, jos atstovai prašė savivaldybės bent iš mandagumo atsakyti kažką potencialiems investuotojams, nes jie kelias savaites negavo jokio atsakymo“, - BNS ketvirtadienį sakė žurnalistas.
Viename iš paviešintų laiškų tuometinis „Air Lituanica“ vadovas Gytis Gumuliauskas laiške Remigijui Šimašiui teigia, jog „vėluojame, tad būtų gerai bent iš mandagumo atrašyti“ į Estijos bendrovės „Infortar“ ketinimų laišką.
E.Jakilaitis sakė neketinantis atskleisti informacijos šaltinio ir teigė matantis akivaizdų visuomenės interesą žinoti skelbiamą informaciją.
„Manau, kad esminis dalykas, ne kokiu būdu pateko ta informacija, o kokio turinio tai informacija. Reikėtų labiausiai diskutuoti apie tai, ar pasiūlymas iš estų buvo realus, ar nerealus. Antras klausimas - kokiais įgaliojimais vadovaujantis buvo sudaryta derybinė grupė“, - sakė E.Jakilaitis.
Jo teigimu, iš susirašinėjimo matyti, jog sprendimas dėl „Air Lituanicos“ buvo priimtas „vėliausiai gegužės 17-ąją“, nors viešai apie tai paskelbta gegužės 22-ąją.
E.Jakilaitis socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino Estijos įmonės „Infortar“ pasiūlymą dėl „Air Lituanicos“ ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susirašinėjimą su administracijos direktore bei atstovu spaudai, tariantis, kaip paskelbti žinią apie „Air Lituanica“ veiklos stabdymą.
„Tik nereikia apsiimti keleivių gelbėtojo vaidmens, čia ne mūsų projektas“, - viename laiške rašo atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad prokurorų bus prašoma ištirti informacijos vagystę iš savivaldybės serverių.
Jis patvirtino, kad su Estijos įmone „Infortar“ buvo tariamasi dėl investicijų, bet, pasak mero, sąlygos pasirodė „ne tokios, kurias galėtų pakelti savivaldybė“. Mero teigimu, savivaldybė taip ir negavo pasiūlymo pirkti „Air Lituanica“ su skolomis, kurios viršijo 10 mln. eurų, todėl nuspręsta iš miesto biudžeto įmonės nebedotuoti.
Ankstesnė Vilniaus valdžia nuolat didino „Start Vilnius“, kontroliuojančios „Air Lituanica“, kapitalą, taip suteikdama lėšų oro bendrovės veiklai.
Estijos „Infortar“ pasiūlymo neužteko „Air Lituanicos“ gelbėjimui - R.Sinkevičius
Estijos investicijų fondo „Infortar“ pasiūlymo nebūtų užtekę išgelbėti žlugusios Vilniaus miesto oro bendrovės „Air Lituanica“, sako Lietuvos susisiekimo ministras.
„Susisiekimo ministerijai šis pasiūlymas buvo žinomas, bet tas reikalas buvo dviejų ūkio subjektų. (...) Sunku pasakyti, galbūt tai būtų vienas iš galimų dalykų. Galbūt vienų estų būtų buvę per mažai, būtų turbūt reikėję galvoti apie platesnį investuotojų ratą“, - žurnalistams ketvirtadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Rimantas Sinkevičius.
Paklaustas, ką mano apie paviešintus Vilniaus savivaldybės, bendrovės atstovų ir kitų asmenų konfidencialius laiškus, kuriuose kalbama apie „Air Lituanicos“ padėtį, R.Sinkevičius sakė nenorintis veltis „į dviejų požiūrių kovą“.
R.Sinkevičius tvirtino nematęs galimybių išgelbėti „Air Lituanicą“ be papildomo finansavimo.
„Ta bendrovė išsivystė pati. Be papildomo finansavimo iš šalies, kaip buvęs versle ir valstybės tarnautojas, nemačiau galimybių (išgelbėti - BNS). Tas procesas negalėjo būti trumpalaikis, bet esant investicijoms, ar iš valstybės struktūros, ar iš privataus verslo struktūros, tą įmonę buvo galima padaryti nenuostolingą“, - kalbėjo ministras.
„Infortar“ siūlė gelbėti beveik metus veikusią „Air Lituanica“, tačiau, pasak dabartinių miesto vadovų, pasiūlymo sąlygos buvo nepriimtinos.
Estai, pasak Vilniaus valdžiai atsiųsto pasiūlymo, siūlė uždaryti „Air Lituanica“ ir steigti naują bendrovę, kuri galėtų perimti „Air Lituanica“ prekės ženklą, dalį personalo, ryšius su klientais. Nauja įmonė veiktų kartu su analogiška bendrove Estijoje ir palaipsniui didintų skrydžių kryptis.
Nurodoma, kad tokia bendrovė su dviem 70-ies vietų lėktuvais galėtų pradėti veikti jau šių metų spalį. Iš Vilniaus, estų atstovų teigimu, po 2020-ųjų bendrovė skrydžius jau galėtų vykdyti 5-8 orlaiviais, per metus aptarnautų daugiau nei 0,5 mln. keleivių. Tiesa, „Infortar“ neatmetė, kad sklandžiam skrydžių perėmimui galėtų prireikti ir Lietuvos valstybės paramos.
Dabar „Infortar“ teigia norėjusi ištirti rinkas, kad būtų sukurta stipri regioninė oro bendrovė. Jo valdybos narys Ainas Hanšmidtas BNS sakė, kad 2014 metais pateiktas planas numatė, jog fondas investuotų į Estijos valstybės kontroliuojamą oro bendrovę „Estonian Air“, tačiau su sąlyga, kad jis nemokėtų už praėjusio laikotarpio nuostolius, įsigytų „išgrynintą“ įmonę ir ją vystytų toliau.
Jo žodžiais, regioninė oro bendrovė apimtų Baltijos ir Skandinavijos šalis, todėl fondas konsultavosi su įvairiomis bendrovėmis. Jo nuomone, tokia oro linijų įmonė būtinai turėtų veikti ir Lietuvoje.
„Mūsų tikslas - tapti didžiausia Blatijos ir Skandinavijos regione oro linijų operatore“, - rašo „Infortar“ savo pasiūlyme.
Šiuo metu fondas laukia Europos Komisijos sprendimo, ar Estijos valstybė gali skirti dotacijas „Estonian Air“.
Estų pasiūlymas dėl „Air Lituanica“, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino žurnalistas Edmundas Jakilaitis, Vilniaus savivaldybei išsiųstas gegužės 7 dieną, likus dviem savaitėms iki pranešimo apie „Air Lituanica“ veiklos stabdymą.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad „Infortar“ buvo pagrindinis galimas investuotojas į žlungančią „Air Lituanica“.
„Su „Infortar“ buvo kalba, ir tai buvo pagrindinis galimas investuotojas. (...) Paskui, aišku, pasirodė, kad sąlygos yra ne tokios, kurias galėtų savivaldybė pakelti ar Vyriausybė prisidėti“, - ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė R.Šimašius.
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė patikino, kad buvo aktyviai ieškota investuotojų, derėtasi ne tik su estų bendrove, bet ir su Latvijos nacionaliniu vežėju „Air Baltic“. Tačiau, pasak jos, nė viena bendrovė, įskaitant ir estus, nepasiūlė pirkti „Air Lituanica“ su daugiau nei 10 mln. eurų skolų, o naujos bendrovės steigimas esą būtų pareikalavęs papildomų savivaldybės investicijų, kurių ji neturi.
R.Šimašius tikino, kad galimų investuotojų buvo ir daugiau, tačiau realios derybos su jais nevyko: „Teoriškai (investuotojų) buvo, bet praktiškai nebuvo galimybės prieiti prie jokios konkrečios šnekos“.
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja ieškinį dėl bankroto bylos „Air Lituanica" iškėlimo. Areštuotas ir visas įmonės turtas.
