Senovinės technikos kolekcionieriai taip pat organizavo technikos paradą Pasvalio miesto gatvėmis. Automobilių paradą pristatė automobilių kolekcionierius iš Maskvos, kolegų vadinamas Leonidu Brežnevu.
Automobilių ir motorinių transporto priemonių ekspozicija veikia Kiemelių kaime šalia Pasvalio.
Pasvaliečiams ir šventės svečiams demonstruojamas legendinių „Lanz Bulldog“ traktorių užvedimo procesas, rodoma, kaip anglimi kūrenamas garvežys ir kaip veikia senoviniai angliški garo varikliai.
Entuziastai ir šventės svečiai galėjo pasijausti nuklydę į senąją Angliją – jie vežiojami dviaukščiais angliškais autobusais.
Vakare prasidėjo Antrojo pasaulinio karo mūšio inscenizacija su kaskadiniais triukais, o šį reginį vainikuoja aviacijos antpuolis.
Senoviniai automobiliai ir iš Amerikos
Jis dėsto, kad įsigyja tik širdžiai mielus automobilius ir su jais važinėja nors ir ne kiekvieną dieną, bet ir garaže neleidžia jiems užsistovėti.
„Tai ne pirmas mano turimas senovinis automobilis – pernai restauravau „Dodge Royal“ 1955 m., jis buvo pirmas užregistruotas Lietuvoje, kaip ir „Desoto firedome“. Toliau restauruoju „Chevrolet Bel Air“ 1957 m., turiu su istorija “Chrysler Winstone” 1956 m., o istorija tokia, kad tuo automobiliu važinėjo Mary Kay - garsios amerikiečių kosmetikos firmos savininkė“, - pasakoja kolekcininkas.
J. Skauronas sako, kad jam patinkančius automobilius įsigija ir privačiai, ir per aukcionus, o toks hobis nors ir atima daug laiko, atsiperka teikiamu malonumu.
„Laiko skirti, aišku, reikia. Tai mano hobis, bet ir mano darbas susijęs su automobiliais tik naujoviškais“, - šypsosi pašnekovas.
„Nusprendžiau pirkti šį automobilį, nes labai patiko, o ir būklė nebloga buvo, bet vis tiek visą žiemą teko tvarkyti, su važiuokle daug dirbti, variklį taisyti, nes pirkau nevažiuojančią - buvo ką tik atvežta iš Amerikos, Niudžersio. Dabar važinėju kai geras oras, suvartoja apie 25 litrus kuro. Palyginti su visomis čia esančiomis mašinomis, manau, normalu, bet palyginti su tuo, kuo važiuojame kasdien – normalu. Aišku, malonumas skirtingas“, - apie savo ratuotą draugą pasakoja G. Daunys.
Šventės akimirkos – DELFI nuotraukų albume:
Vienas ryškesnių dalyvių – Kaliningrade vokiečių paliktas 1939-ųjų BMW
„Tai yra BMW 327, 1939 m. Pirmasis toks modelis buvo sukonstruotas 1937 m. - pasakojimą pradeda Arūnas Adomaitis. - Buvau gal dvylikos metų, kai Klaipėdoje pamačiau važiuojant šitokią mašiną. Važiavo solidus, gražaus amžiaus žmogus ir nuo tada užsimaniau su tokia mašina važinėti. Labai daug metų jos ieškojau, beveik visą gyvenimą ieškojau, kad galėčiau tokią įsigyti. Ir radau Kaliningrade jau nebevažiuojančią, parsivežiau 1980-ais metais ir 30 metų ji buvo reanimacijoje – štai tiek truko jos atstatymas. Aš su ja važinėju tuoj prasidės treti metai. Ant šitos mašinos nėra milimetro, kuris būtų neapčiupinėtas ir neparuoštas.“
Pasak A. Adomaičio, šiame modelyje visos dalys – motoras, agregatai ir kita - yra originalūs, kaip ir priklauso.
Dabartinis automobilio savininkas neslepia – tuomet už ją paklojo kaip už naują „Moskvich“ - apie 4,5 tūkst. rublių ir tais laikais tai buvo dideli pinigai, o ypač už nevažiuojančią mašiną, kurią dar papildomai kainavo parvežti į Lietuvą.
„Aš taip norėjau tokios mašinos, o tuometinis savininkas pamatė, kad aš noriu ir kėlė kainą, tačiau aš vis tiek įsigijau. Dabar pagal visus savo parametrus ji atitinka „Žiguli“, maksimalus greitis – 125 km/h, kuro ji naudoja apie 10 litrų, variklis, palyginti, galingas, 6 cilindrų, dviejų litrų. Tais laikais iš gaminamų BMW Vokietijoje tai buvo pats brangiausias modelis – nes daug rankinio darbo įdėta ją gaminant. Kol kas važiuojančios Lietuvoje tokios antros nėra, yra mėginančių atstatyti, bet dar daug metų praeis, kol jos važiuos. Latviai turi dvi tokias mašinas važiuojančias, bet jie tik į parodas atvyksta, o aš nuvažiuoju per 10 tūkst. kilometrų per metus – su ja ir Prahoje, ir Varšuvoje, ir Krokuvoje buvau“, - džiaugiasi kolekcininkas.
Jis pasakoja, jog paprastai autostradoje pasiekia apie 100 km/h greitį.
“Mano specialybė - mechanikas, tai man išorė yra antraeilis dalykas, aišku, nudažyta gražiai, bet man svarbiausia, kad ji turi veikti kaip užmanyta konstruktorių, o dabar – ir veikia“, - šypsosi A. Adomaitis.
Yra ko pasimokyti ir iš latvių, ir iš baltarusių
„Šį kartą atvažiavome su dviem man priklausančiais automobiliais - 1963 m. „Cadilac Fleetwood“, ir 1956 m. „ Lincoln premiejer“. Turiu ne vieną automobilį, daug, mano toks hobi. Kai važiuoju senoviniu automobiliu – ilsiuosi nuo darbų. „Cadilac Fleetwood“ teko restauruoti metus ir su juo važinėju jau antri metai, aišku būna visko, automobiliai ir genda, tada remontuojam“, - dėsto Alfredas Zigmantas, priklausantis Lietuvos klasikinių automobilių klubui.
Jis pasakojo, jog šį kartą nepasirodė turimi 1923 m. ir 1919 m. “Ford T”, rožinis 1960 m. “Cadillac Deville” ir 1956 m. „Rolls Royce“.
„Senovinius automobilius pradėjau kolekcionuoti prieš 10 metų, bet viskas vyko palaipsniui, juk iš karto nebūna nieko. Per tokius sąskrydžius pažiūriu, ką kiti restauratoriai įdomaus padarė, ko jie įdėjo į automobilį. Aišku, Lietuvoje yra nebloga padėtis su senoviniais automobiliais, bet latviai visada mus buvo aplenkę senovinių automobilių skaičiumi ir iš trijų Baltijos valstybių mes esame silpniausi šioje srityje. Kaimynai latviai turi labai gilias tradicijas, kartais nuvažiuojame pas juos į Jūrmalos šventę ir ten suvažiuoja automobiliai iš įvairiausių kraštų“, - dėsto A. Zigmantas.
Jis sako, jog Lietuvoje kol kas trūksta periodinių renginių, per kuriuos galėtų susitikti kolekcininkai – ir šventė Pasvalyje vyksta ne kasmet, pavyzdžiui, pernai ji nevyko.
„Keletas švenčių būna, klubai rengia savo suvažiavimus, bet tokio renginio kaip pas latvius Jurmaloje arba Rygoje, kai suvažiuoja iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Suomijos ir kitur – nėra“, - apgailestauja kolekcininkas.
Tačiau norintys senovinių automobilių savininkai veiklos randa ir svetur – A. Zigmantas pasakoja, kad šiuo metu planuoja kelionę į Baltarusiją, kur rinksis kolekcininkai iš Europos ir Rusijos.
