Jis išanalizavo per pastaruosius 35 metus įvykusias aviakatastrofas remdamasis JAV federalinės aviacijos administracijos duomenų bazėje rasta informacija apie žuvusių ir avarijas išgyvenusių žmonių skaičius. Buvo rasta duomenų apie 17 avarijų, kurie leido išanalizuoti keleivių sėdėjimo tvarką. Seniausia avarija iš tų septyniolikos įvyko 1985 metais, o naujausia – 2000 metais.
Duomenų analizė parodė, kad lėktuvo galiniame trečdalyje sėdintiems keleiviams yra 32 proc. tikimybė žūtį lėktuvo katastrofoje. Lėktuvo viduryje sėdintiems ši tikimybė išaugo iki 39 proc., o priekyje – iki 38 proc.
Kalbant apie konkrečias eiles, didžiausia išgyvenamumo tikimybė yra sėdintiems lėktuvo gale vidurinėse kėdėse – 28 proc. O „rizikingiausios“ vietos yra lėktuvo viduryje šalia praėjimo (44 proc. žūties tikimybė).
Įvykus aviakatastrofai didžiausia tikimybė ištrūkti gyviems yra žmonėms, kurie sėdi prie išėjimo, parodė 2008 metais Greenwicho universiteto mokslininkų atlikta analizė.
Žinoma, pažymi specialistai, didesnę įtaką žmogaus galimybėms išsigelbėti aviakatastrofos metu turi ne jo sėdėjimo vieta, o bendros avarijos aplinkybės. Jeigu didžiausias smūgis teks lėktuvo uodegai, orlaivio priekyje ir viduryje sėdintiems keleiviams yra didesnė tikimybė išsigelbėti.
„Time“ atlikta analizė parodė, kad kai kurių katastrofų metu keleivių išgyvenamumas buvo atsitiktinis. Todėl JAV federalinės aviacijos administracija ir pabrėžia, kad lėktuve nėra jokios saugiausios vietos.
Tačiau faktas yra tas, kad skristi yra labai saugu ir tapo dar saugiau pastaraisiais metais. Tai yra ypač pasakytina lyginant su kitomis transporto priemonėmis. Tikimybė žūtį automobilio avarijoje yra viena iš 112. Pėsčiajam tokia tikimybė yra viena iš 700, o motociklininkui – viena iš 900. O tikimybė žūtį skrendant lėktuvu yra viena iš 8000.
