Pagal dabar galiojančias taisykles, prie kiekvieno daugiabučio turi būti įrengta 1 vieta automobiliui kiekvienam butui. Prie administracinių įstaigų turi būti įrengta 1 vieta 25 kv. metrams pagrindinio pastato ploto, prie maisto prekių parduotuvės – 1 vieta 20 kv. metrų prekybos salės ploto ir t.t.
Tai yra minimalūs reikalavimai, tačiau kai kuriose vietose jie gali būti dar labiau sumažinti, jeigu vietos aikštelėms nėra (pvz., senamiestyje).
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pripažino, kad dėl išaugusio automobilių kiekio didmiesčiuose netrukus gali būti dar daugiau problemų, tad parkavimo klausimą reikia spręsti kuo greičiau.
„Vilniuje kamščiai jau tapo kasdienybe, pagal automobilių skaičių, tenkantį vienam žmogui, patenkame į TOP 5 visoje ES, ir automobilių skaičius kasmet auga. Vien Vilniuje registruota apie 300 tūkst. transporto priemonių, kai gyventojų neturime nė dukart tiek.
Nesprendžiant šios problemos jau po poros metų kai kurios gatvės bus neįvažiuojamos. Dabar planuojama, kad vien Konstitucijos pr. ir jo prieigose pastačius visus planuojamus biurus, parkingo vietų skaičius (pagal dabartinius reikalavimus) turėtų išaugti keliais tūkstančiais. Tiek automobilių užkimštų Konstitucijos prospektą ir aplinkines gatves visai dienai“, – komentavo direktorius.
Jo teigimu, asociacija pritaria parkingo sistemos peržiūrėjimui ir mažinimui: „esame tvirtai įsitikinę, kad miesto centre automobilių skaičius neturi būti didinamas“.
M. Statulevičiaus įsitikinimu, dėl patogesnio susisiekimo reikia peržiūrėti viešąją transporto sistemą: nuo autobusų, dviračių ir trumpalaikės automobilių nuomos. Dėl to esą asociacija netrukus pateiks konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti šią problemą ir „erdves centre išnaudoti ne automobiliams, bet kitoms paskirtims“.
Anot direktoriaus, Vakarų Europoje automobilis miesto gyvenime seniai nebėra vertybė. Esą Danijoje leidžiama vienam butui įrengti 0,25 vietą automobiliui vienam butui – t. y. keturiskart mažiau nei Lietuvoje.
M. Statulevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje jau planuojama, kaip turi atrodyti miestų centrai be automobilių. Esą Oslas nuo 2019 m. draus automobilius miesto centre. Madridas 2020 m. automobiliams planuoja uždaryti didelę dalį centro. Paryžius kai kurias gatves paliks tik el. transporto priemonėms, draus į dalį centro įvažiuoti likusiems automobiliams. Permainos diegiamos ir kituose Europos miestuose, JAV ir Kinijoje.
Aplinkos ministerija, kuri atsakinga už šios srities valstybinės politikos formavimą, apie reikalavimus automobilių stovėjimo vietoms ir galimus pokyčius kalba aptakiai.
Kaip DELFI komentavo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Brigita Stankevičiūtė, stovėjimo vietų poreikis prie įvairios paskirties pastatų nustatytas vertinant statinyje vykdomos veiklos specifiką, darbuotojų bei lankytojų skaičių, pastato padėtį mieste, teritorijos aprūpinimą viešuoju transportu ir kt.
„Ar reikalavimai nėra per griežti reikia klausti vartotojų, o iš jų Aplinkos ministerija pastoviai gauna nusiskundimus dėl nepakankamo automobilių statymo vietų įrengimo miestuose. Pagrindinė problema, žinoma, yra didmiesčiuose, kur patraukliausių plėtrai teritorijų užstatymai yra tankinami. Šiuo atveju kiekviena savivaldybė turi vertinti vykdomą plėtrą individualiai, savivaldybių tarybos savo sprendimais gali nusistatyti automobilių statymo vietų įrengimo normatyvų įgyvendinimo ypatumus“, – aiškino vedėja.
Jos teigimu, kiekvienos šalies urbanizavimas turi savitumų, tačiau visame pasaulyje vyksta gyventojų judėjimas į miestus, todėl miestų teritorijų užstatymo tankumas didėja. Šios problemos esą sprendžiamos skirtingai.
„Yra įvairių praktikų – nuo reglamentavimo ir tik specialaus autotransporto automobilių vietų įrengimo ar centralizuotų automobilių statymo vietų sistemų kūrimo, iki automobilio statymo vietos deklaravimo“, – vardino B. Stankevičiūtė.
Ji atkreipė dėmesį, kad sumažinti (arba padidinti) minimalų reikalavimą dėl stovėjimo vietų skaičiaus gali miestų savivaldybių tarybos.
Į klausimą, kokios galėtų būti alternatyvos reikalavimui dėl minimalaus stovėjimo aikštelių kiekio, vedėja atsakė taip: „Pagrindinė alternatyva – visuomeninio transporto sistemos tobulinimas. Patogi ir patraukli sistema tikrai skatina visuomenę naudotis sistemos teikiamais pranašumais. Kitas galimas kelias – centralizuoto, kvartalinio automobilių statymo ir laikymo tinklo vystymas. Žinoma, tai didelių investicijų reikalaujantis variantas. Na ir dviračių takų infrastruktūros plėtra“.
