Kiekvienos kelionės po nežinomus kraštus sėkmę vairuotojai paprastai vertina pagal keletą universalių kriterijų: akistatas su priekabiais pareigūnais, transporto spūstis ir gaišatį ieškant reikiamo adreso. Pastarąją problemą lietuviai, susiruošę į Senojo žemyno užkaborius, jau kuris laikas sėkmingai sprendžia pirkdami, skolindamiesi ar nuomodami palydovines navigacines sistemas.
„InfoEra“ nuotr.
Tereikia delno dydžio prietaisą vakuuminiu fiksatoriumi pritvirtinti prie stiklo, pasirūpinti energijos tiekimu, įvesti reikiamas koordinates, ir galima leistis į kelionę.

Lietuva – jau nebe dykynė

Tačiau navigaciniai įtaisai ilgą laiką buvo naudingi tik tiems lietuviams, kurie dažnai važinėja į Vakarų Europą. Mat mūsų šalis navigacijos įtaisų ekrane atrodydavo tarsi bekraštė dykynė su vos keliomis pagrindinėmis magistralėmis.

Tačiau situacija jau gerokai pasikeitė ir didžioji dalis Lietuvoje parduodamų navigatorių turi gana išsamius Lietuvos kelių bei miestų žemėlapius. Visiškai neseniai skaitmeninių suflerių gamintojai pradėjo siūlyti navigatorius ir kelionėms Lietuvoje.

Visame pasaulyje navigatorių gamintojams skaitmeninius žemėlapius, papildytus eismo informacija, tiekia dvi kompanijos – „Navteq“ ir „TeleAtlas“. Nuo jų veiklumo ir priklauso, kada ir kaip tiksliai bus sužymėti valstybių keliai ir žemėlapiai. Dar maždaug pusmetis praeina, kol atnaujinti žemėlapiai persikrausto į navigatorius ir ima rodyti vairuotojams kelią.

Kaip ir dažniausiai nutinka, didieji „grandai“ mažąją Lietuvą savo planuose buvo įrašę tikrai ne pirmaisiais numeriais. Todėl pirmoji kregždė buvo „Lietuvos kelių ir miestų žemėlapis 2“ (LKMŽ 2), sukurtas Lietuvos bendrovių iniciatyva. Tiesa, jis tiko tik vienos gamintojos – JAV kompanijos „Garmin“ tiekiamiems navigatoriams. Tačiau dabar jau ir pasauliniai „Navteq“ bei „TeleAtlas“ į savo Rytų Europos žemėlapius įtraukė ir gana detalius Lietuvos kelių bei miestų vaizdus ir informaciją.

Anot bendrovės „InfoEra“, siūlančios automobilinius navigacijos įtaisus, atstovų, Lietuva per metus navigatorių žemėlapiuose iš dykumos tapo civilizuota Europos valstybe. Kartu su Čekija mūsų šalis pirmauja tarp Rytų Europos valstybių – skaitmeniniai žemėlapiai dengia apie 99 proc. šalies teritorijos.

Išbandyti 5 įtaisai

„Ratų“ komanda nusprendė palyginti keletą modelių ir atsakyti į svarbiausius klausimus: ar paprasta šiomis sistemomis naudotis, ar tiksliai jos dirba ir ar pardavėjų prašoma kaina yra logiška?

Lengviausia atsakyti į pastarąjį klausimą. Pati brangiausia nešiojamoji navigacijos sistema mūsų rinkoje kainuoja iki 2 tūkst. litų. T. y. gerokai mažiau nei perkant automobilį ir papildomai (integruotas navigacijos sistemas turi tik patys prabangiausi modeliai, kainuojantys apie 200 tūkst. litų) užsakant reikia mokėti nepadoriai didelius pinigus.

Suma, kurią tektų pakloti už firminę navigacijos sistemą, gali išaugti iki 10 tūkst. litų, nes paprastai automobilių gamintojai stengiasi parduoti visą paketą elektroninių vairuotojo pagalbininkų – statymo pagalbos sistemą su galinio vaizdo kamera, DVD grotuvu, „iPod“ grotuvo valdymo sistema ir pan. dalykais.

Tuo tarpu navigacijos sistemą įsigijęs atskirai, pinigus moki tik už tas funkcijas, kurių reikia. Be to, naudoti ją galima ne tik automobilyje, bet ir keliaujant dviračiu ar pėsčiomis bastantis po nepažįstamą didmiestį.

Bendrovė „InfoEra“ pernai antrąjį pusmetį pardavė 77 proc. daugiau nei per pirmuosius šešis 2007-ųjų mėnesius. Jos atstovai prognozuoja, kad pardavimas ir toliau augs po 20-30 proc. kiekvieną ketvirtį.

Kelių navigatorius gamina ir tiekia specializuoti navigacinės įrangos gamintojai, taip pat gana nauji žaidėjai šioje rinkoje – delninių kompiuterių gamintojai, integruojantys į savo gaminius GPS imtuvus bei skaitmeninius žemėlapius.

Didžiausi navigacinių įtaisų gamintojai – „Garmin“, Olandijos „TomTom“, populiarūs ir Magellan“, „Mio“, „Blaupunkt“ bei kiti, taip pat kompiuterinės technikos gamintojų „Hewlett-Packard“ (HP), „Asus“ įrenginiai.

Orientavomės į navigacijos naudojimą Lietuvoje ir pardavėjų prašėme savo nuožiūra pasiūlyti gaminius. Išbandėme 5 įtaisus: „Garmin nuvi 200“, „TomTom OneXL“ (pateikė bendrovė „Infotop“), funkcionalesnį „TomTom Go 720“ („Infoera“), „Asus R600“ bei „HP iPAQ 316 Travel Companion“ („BMS Megapolis“).

Priklausomybė nuo žemėlapio

Naudotis mūsų komandos išbandytais prietaisais buvo gana paprasta. Visi jie turi lietuviškas meniu programas, o ką koks simbolis reiškia, galima sužinoti net nestudijuojant pusstorio sąsiuvinio dydžio instrukcijos.

Įtaisai gana daug skyrėsi savo funkcijomis – nuo to, žinoma, priklauso ir jų kaina. Pigiausi ir paprasčiausi kelionėje tik „konsultavo“ pasirenkant maršrutą bei pasakinėjo, kur ir kada sukti. Brangesnieji siūlėsi tapti ir belaide laisvų rankų įranga telefonui, ir groti muziką.

Vis dėlto pagrindinis navigatoriaus darbas – sufleruoti, kur važiuoti. Tam itin daug įtakos turi skaitmeninių žemėlapių tikslumas, mažai kuo priklausantis nuo navigatorių gamintojų. Taip pat įtakos turi algoritmų, skaičiuojančių maršrutus ir išrenkančių trumpiausius arba greičiausius kelius, tobulumas.

Išties savalaikis žemėlapių atnaujinimas yra gana didelė bėda, ypač Lietuvoje, miestuose, kur dėl statybų eismo sąlygos dažnai keičiasi.

Geriausiai čia pasirodė „Garmin nuvi 200“ – įdiegtas „Lietuvos kelių ir miestų žemėlapis 2“ pasirodė tiksliausias ir turintis naujausią informaciją. Pavyzdžiui, tik jame buvo pažymėti prieš pusmetį Vilniuje atidaryti nauji Pilaitės prospekto ruožai. Kiti navigatoriai ekrane rodydavo tik preliminarų gatvių planą ir primygtinai siūlė sukti atgal į kelią.

Keliai išsiskyrė

Kita gerokai didesnė bėda – netiksli kelio ženklų informacija. Klaidžiame Vilniaus senamiestyje vienas po kito „krito“ visi navigatoriai. Jeigu tai nebūtų pažįstamas maršrutas į darbą, o navigatoriaus nurodymais būčiau tikėjęs aklai, bene keletą kartų būčiau kirtęs eismą draudžiančius ženklus.

Skaitmeniniuose žemėlapiuose nenurodyta ir ženklų galiojimo informacija. Pavyzdžiui, Gedimino prospektu Vilniuje visi navigatoriai siūlė važiuoti ir po 18 valandos, kada juo eismas draudžiamas. Nors to tikrai negalima pavadinti nauju draudimu, mat jis galioja jau bene ketverius metus. Vargu ar sustabdžius policijai pavyktų pasiteisinti netinkamais navigatoriaus nurodymais.

Beje, dėl aklo pasitikėjimo kelio navigatoriais Didžiojoje Britanijoje per metus auto vilkikai apgadina bene keletą tūkstančių tiltų ir viadukų. Mat skaitmeniniuose žemėlapiuose nėra tiltų aukščio, o nurodymais pasitikėdami vairuotojai dėmesio į ženklus nekreipia.

Dar įdomesnių dalykų teko pastebėti vienu metu naudojant du skirtingus navigatorius. Bandant nuvykti į Labdarių gatvę, kurioje įsikūrusi „Vilniaus dienos“ redakcija, vienoje sankryžoje vienas navigatorius atkakliai tvirtino, jog turiu sukti dešinėn, kitas – kairėn.

Užmiesčio keliuose navigatoriams sekėsi daugmaž panašiai gerai.

Šypseną sukėlė tartis

Bandyme geriausiai kaip navigatorius pasirodė „Garmin nuvi 200“ – tai jam pelnė tiksliausi žemėlapiai bei kaina. Jo trūkumas – ribotos sudėtingesnės kelionės planavimo galimybės. Galima įvesti tik keletą tarpinių taškų – pamėginus sudaryti kelionę Pervalka–Vilnius (namo adresas) su tarpiniais taškais Klaipėdoje, Kaune, aplankant Aukštadvarį ir Kernavę, iš maršruto dingo Klaipėdos ir Kauno adresai.

Taip pat neblogai pasirodė „TomTom“ funkcionalūs navigatoriai, bet papildomos galimybės, tarp jų ir didesnis nei „Garmin“ ekranas, kainuoja nepigiai. „TomTom“ įdiegta nemažai papildomų funkcijų, tokių kaip „MapShare“ keitimasis žemėlapių pataisymais, jau minėtos laisvų rankų įrangos galimybės.

Viena šypseną kelianti smulkmena – „TomTom“ tartis. Panašu, kad patarimus, kur kada ir kaip elgtis kelyje, įrašė pirmosios emigrantų kartos anapus Atlanto anūkai, lankę sekmadienines lietuvių mokyklėles.

„HP iPAQ 316“ ir „Asus R600“ šiame sąraše lieka apačioje – nors programinė įranga sulietuvinta, nėra lietuvių kalba balsu diktuojamų komandų.

Sprendžiant iš to, kaip greitai keitėsi situacija ir gerėjo padėtis dėl Lietuvos žemėlapių, dar po metų kitų keliaujantieji po Lietuvą gaus tokius pat kokybiškus patarimus, kaip ir atklydę į Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Austriją ar Italiją.

Tiesa, tik vykstant į kelionę reikia nepamiršti maitinimo laido, nes veikiantis navigatorius savo bateriją „išsunkia“ per keletą valandų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (250)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Rekonstruojant Vilniaus oro uostą skrydžių Kaune padaugėjo penkis kartus (18)

Vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, Kaune skrydžių skaičius išaugo...

Velomaratono metu bus ribojamas eismas Vilniuje (10)

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 20 d. (sekmadienį) Vilniuje vyks dviračių...

Pristatė traukinio maršrutus, kuriais nemokamai veš dviračius (2)

Keleiviams pristatomi traukinių maršrutai į 5 regioninius parkus, o visomis šiomis kryptimis...

Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas (27)

Vilniaus oro uoste po daugiau nei mėnesį trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (19)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1120)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (64)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...