Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad šiuo metu yra rengiami teisiniai aktai, kad Lietuvos oro uostų valdymas į privataus operatoriaus rankas galėtų pereiti 2017 m. viduryje arba pabaigoje.
„Mūsų oro uostai turi tam tikrą našumą ir esant dabartiniam keleivių augimui po poros, daugiausia po trejų metų, mūsų kai kurie oro uostai, ypač Vilniaus, nebebus pajėgūs priimti daugiau keleivių dėl savo ribotų galimybių“, - pastebėjo ministras.
Pasak jo, pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kad būtų išplėsti oro uostai ir jų infrastruktūra, galimybės šiuo metu nėra.
„Europos Sąjungos lėšų panaudojimas labiau sietinas su ekologinių, o ne techninių problemų sprendimu. Todėl oro uostų vadovybei pateikus, Vyriausybės strateginiame komitete buvo svarstoma tolesni Lietuvos oro uostų plėtros klausimai ir vienas iš realiausių variantų pasirinktas koncesijos modelis“, - kalbėjo R. Sinkevičius.
Pasak jo, koncesijos sutartis nereikštų, kad Lietuva perduotų savo turtą privačiam operatoriui, o būtų ieškoma privataus koncesininko, kuriam būtų keliamos tam tikros sąlygos dėl keleivių skaičiaus auginimo, skrydžių krypčių augimo, infrastruktūros kūrimo.
„Būtų skelbiamas konkursas, kad koncesininkas ateitų ir 20-25 m. neperimdamas nuosavybės išaugintų ir keleivių, ir krypčių, ir krovinių skaičių“, - tikino ministras.
Kaip teigė R. Sinkevičius, panašios koncesijos pagrindu jau veikia Zagrebo oro uostas.
„Koncesininkai dažniausiai valdo dešimtis oro uostus ir tokiu būdu dėl sinergijos padaugėja tiesioginių skrydžių“, - pridėjo jis.
Šiuo metu yra ruošiami teisiniai aktai dėl galimos koncesijos su privačiu investuotoju. Artimiausius metus bus atlikta studija, kuri padės suformuoti užduotį koncesininkui.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas prisipažino, kad susidomėjusių privačių investuotojų yra, o dėl koncesijos tartųsi mažiausiai keturi privatūs atstovai.
„Teko bendrauti tiek Lietuvoje su potencialiais investuotojais, tiek užsienyje, susitinkant konferencijų metu. Esame geroje situacijoje pritraukti privatų operatorių į mūsų regioną ir gauti valstybei maksimalios grąžos, - kalbėjo Lietuvos oro uostų vadovas. - Tikrai manau, kad turėsime ne mažiau keturių dalyvių, kurie būtų suinteresuoti“.
G. Almantas paminėjo, kad ieškoti privataus investuotojo Lietuvos oro uostus verčia susidariusi situacija, kai keleivių skaičius nuolat auga, tačiau vis artėja prie ribos, kai oro uostai nebegalės didinti savo pralaidumo. Tokiu atveju reikalinga oro uostų infrastruktūros plėtra, o iš Europos Sąjungos tokiems tikslams nepavyktų gauti finansavimo.
„Turime indikacijų, kad oro uostų infrastruktūrai iš ES paramos gauti negalėsime, todėl svarstomas koncesijos variantas. Jei jis nepasiteisins, bus sprendžiama dėl kitų variantų“, - kalbėjo pašnekovas.
DELFI primena, kad Lietuvos oro uostai į vieną bendrovę buvo sujungti 2014 m. liepos 1 d. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendros pajamos išaugo 13 proc. Veiklos efektyvumas išaugo 11 proc., Vienam oro uostų darbuotojui per penkis šių metų mėnesius teko 2,7 tūkst. keleivių.
