Ekonomika lemia avaringumą
Pernai ES vandenyse įvyko 559 laivų avarijos. 63 proc. į avarijas pakliuvusių laivų buvo registruoti ES šalyse.
Šiose avarijose žuvo 62 žmonės, dažniausiai – jūrininkai. 2009 metais fiksuota 540 avarijų, žuvo 52 žmonės.
Sąlyginai pastaruosius dvejus metus vyravo tiek laivų avarijų, tiek jose žuvusių žmonių mažėjimo tendencija. 2008 metais ES vandenyse įvyko 670 avarijų ir žuvo 82 žmonės. 2007 metais per 715 avarijų prarastos 76 gyvybės.
Akcentuojamas tiesioginis ryšys tarp ekonomikos pakilimo ir avaringumo laivyboje.
Pernai dauguma nelaimingų atsitikimų – net 33 proc. – susiję su žvejybos laivynu. 28 proc. avarijų vyko įvairius (generalinius) krovinius gabenančiuose laivuose.
Į avarines situacijas pateko ir 65 tanklaiviai. Nors su jais susijusios avarijos sudarė tik 10 proc., tačiau tanklaivių nelaimės būna pavojingiausios pagal taršą.
45 proc. avarijų, kuriose žuvo žmonės, įvyko susidūrus laivams arba atsitrenkus jiems į krantines, kitus uostų įrenginius. 22 proc. nelaimingų atsitikimų įvyko užplaukus ant seklumų, 13 proc. – įvykus gaisrams ar sprogimams.
Jūrininkų palydovas – išsekimas
Daugelio nelaimių priežastis – vadinamasis žmogiškasis faktorius, kai kažkas pražiopsota. Įvykiai Rusijoje, kai nuskendo keleivinis laivas „Bulgarija“, parodė, kad laivyboje yra ir nusikalstamo abejingumo.
Dalis nelaimių laivyboje yra susieta su įgulų komplektavimu.
Laivybos ekspertai oficialiai pripažįsta, kad laivų modernizavimas ir dėl to vykstantis įgulų mažinimas veda į avaringumo ir tragedijų laivuose augimą.
Ko galima tikėtis iš įgulos narių, jei laivavedžiai per 30-40 valandų laikotarpį miega vos dvi valandas. Laivuose, kuriuose nėra antrojo padėjėjo, kapitonui ir pirmajam jo padėjėjui kas dvylika valandų tenka budėti po 12 valandų. Jūrininkai turi tvarkyti ir kalnus popierių, dažnai atplaukus į uostus po kelias valandas vyksta alinantys laivų tikrinimai.
Patys jūrininkai tikina, kad jie stengiasi kaip galima greičiau išplaukti į jūrą, nes tik ten pailsi.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža pripažino, kad jūrininkų darbo laiko nepaisymas dėl mažų įgulų yra viena svarbiausių šiuolaikinės laivybos problemų. Ypač tai aktualu trumpais atstumais plaukiojančių laivų įguloms. Nuovargis lėmė, kad didėja avaringumas trumpų nuotolių laivyboje Baltijos ir Šiaurės jūrose.
Įgulų dydžių minimumus skirtinguose laivuose nustato Saugios laivybos administracijos. P.Bekėžos nuomone, šios administracijos dažnai labiau paiso laivų savininkų interesų ir nustato per mažas minimalias įgulas.
P.Bekėža akcentavo, kad Lietuvos laivuose jūrininkų „perdirbimo“ problemos lyg ir nėra. Kolektyvinėse sutartyse įrašoma griežta nuostata, kad jūrininkas negali dirbti per parą daugiau kaip 10 valandų, o per savaitę – daugiau kaip 72 valandas. Toks didžiausias leistinas darbo laikas yra numatytas Lietuvos teisiniuose aktuose. Tarptautinės konvencijos leidžia jūrininkams dirbti daugiau nei 10 valandų per parą ir 72 valandas per savaitę.
Minima ir „Lisco Gloria“
2010 metų EMSA ataskaitoje minimas ir su Lietuvos vėliava plaukiojęs keltas „Lisco Gloria“. Pernai spalio 9 dieną jam išplaukus iš Kylio uosto denyje kilo gaisras. Liepsna išplito visame kelte. Iš jo buvo evakuoti 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai.
Įvairiuose Europos vandenyse pernai laivuose kilo ir daugiau gaisrų. Ispanijos Kadizo uoste sprogo ir užsiliepsnojo tanklaivis „Kemal KA“. Gaisro metu du jūrininkai žuvo, dar 13 paguldyti į ligoninę.
Norvegijoje gaisras kilo tanklaivyje „Onarfjel l“, Škotijoje – sausakrūvyje „Yeoman Bontrup“, Jungtinėje Karalystėje degė žuvų apdorojimo laivas „Athena“ iš kurio evakuota 111 žmonių. Norvegijos Kirkeneso uosto rajone sudegė žvejybinis traleris „Tobago“. Žmonių aukų buvo išvengta.
Avarijos kruizuose
Pernai Europoje su keleiviniais laivais buvo susiję labai daug avarinių atvejų. Į avarines situacijas pateko 126 jūrų keltai ir 21 kruizinis laivas.
Tai didžiausias keleivinių laivų avaringumas per pastaruosius metus. Daugiau (149 atvejai) buvo tik 2007-aisiais. Keleiviniai laivai dažniausiai nukentėjo dėl gaisrų ir didelių bangų. Du – 60 metų kruizinis laivas „Melody“ ir 48 metų jūrų keltas „Egholm II“ – nuskendo.
Laimei, pernai po tokių avarijų, netektys buvo minimalios.
Dėl blogo oro ir kilusių iki aštuonių metrų bangų pernai kovą Viduržemio jūroje nukentėjo dalis kruizinio laivo „Louis Majesty“ keleivių. Apie 30 keleivių sužeisti, kai pernai gruodį prie Maltos su didelėmis bangomis susidūrė kruizinis laivas „Brilliance of the Seas“.
Keli žmonės buvo sužeisti ir Baltijos jūroje prie Bornholmo salos, kai pernai sausį jūrų keltą „Villum Clausen“ talžė audra.
Pernai rugsėjį du keleiviai žuvo Genujos uoste, kai automobiliu važiuodami iš kelto „Moby Otta“ nuriedėjo į vandenį. Laimingai baigėsi incidentas kelto „Bohus“ keleiviams Švedijoje. Stromstado uoste nuleidžiant denio vartus buvo sutraiškyti keli automobiliai. Juose žmonių tuo metu nebuvo.
Skaudžiausi atvejai
Pernai skaudžiausia avarija įvyko lapkričio 29 d. Juodojoje jūroje, kai prie Bulgarijos krantų susidūrė 2300 BT laivas „Karim 1“ ir 11200 BT tanklaivis. Penkis laivo „Karim 1“ įgulos narius pavyko išgelbėti, tačiau dar penki žuvo.
Skaudi avarija įvyko ir gruodžio 8 dieną. Sheld upėje Belgijoje 7900 BT tanklaivis susidūrė su žemsiurbe. Žuvo trys jūrininkai.
Du įgulos nariai žuvo, kai 2010 metų kovo 30 dieną prie Ispanijos krantų nuskendo 2300 BT refrižeratorinis laivas „Kea“. Laivas smarkiai užteršė vandenis – į aplinką išsiliejo apie tūkstantis tonų mazuto. Apie 400 tonų mazuto išsiliejo ir Biskajaus įlankoje, kai 2010 metų gruodžio 10 dieną nuskendo 6400 BT laivas „North Spirit“.
Tūkstančio tonų reaktyvinio kuro išsiliejo Olandijoje susidūrus tanklaiviui „Mindoro“ su konteineriniu laivu „Jork Ranger“.
Pernai didžiausias į avariją patekęs laivas buvo 59200 BT „Pacific Empire“. Jis vasario 2 dieną Suomių įlankoje užplaukė ant seklumos prie Estijos Aegna salos.
Baltija – saugiausias regionas
411 arba net 64 proc. visų Europos vandenyse fiksuotų avarijų pernai įvyko Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje. Šiame regione avarijose žuvo 48 žmonės.
Net 51 proc. avarijų įvyko Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Olandijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės krantų. Šiuose regionuose yra bene intensyviausia Europoje laivyba. Avaringiausios vietos yra Antverpeno, Roterdamo ir Hamburgo uostai, Lamanšo sąsiauris ir Kylio kanalas.
Baltijos jūros regione pernai užfiksuotos 89 laivų avarijos. Palyginti su 2008-aisiais avaringumas Baltijoje yra net 19 proc. mažesnis. Manoma, kad tai susiję su krize ir gerokai sumažėjusia laivyba Baltijos jūros regione. Tiesa, šiais metais laivyba Baltijoje jau ryškiai atsigauna.
EMSA ataskaitoje akcentuojama, kad pastarųjų metų laivybos Baltijoje ypatumas yra tai, kad ledai žiemą vis labiau sukausto jos įlankas. Kita tendencija – vis intensyvėjanti laivyba dėl didėjančio Rusijos naftos eksporto.
Baltijos jūros regione avaringiausios ir pavojingiausios vietos yra sąsiauriai tarp Danijos ir Švedijos, Alandų ir Stokholmo įlankos koridorius, Suomių įlanka.
Su Lietuvos vėliava
Pernai laivai su Lietuvos vėliava į įvairius incidentus pakliuvo devynis kartus. 2009 metais tokių atvejų buvo aštuoni, o 2008-aisiais – penki.
Skaudžiausias ir daugiausiai dėmesio sulaukęs 2010 metų atvejis – sudegęs „Lisco Gloria“ laivas. Šiuo metu jis baigiamas pjaustyti Klaipėdoje prie Vakarų laivų gamyklos krantinių.
Pernai vasarį Estijos Paldiskio uoste kompanijos „Afalita Shipping“ 4500 BT laivas „Afalina“ plaukdamas su locmanu atsitrenkė į šalia stovėjusį tanklaivį.
Lietuvos jūrų laivininkystės laivui „Akvilė“ kovą Botnijos įlankoje plaukiojant po ledus buvo pramuštas korpusas, tikėtina, kad po susidūrimo su ledlaužiu. Tas pats laivas į incidentą pateko ir liepos mėnesį. Atlanto vandenyne ties Portugalijos krantais sugedo jo pagrindinis variklis. Laivas kurį laiką dreifavo.
Panaši avarija pernai gruodį įvyko ir Karibų jūroje, kur sugedus pagrindiniam varikliui kurį laiką dreifavo laivas „Astra“.
Neįprastas atvejis nutiko Švedijos Karlshamno uoste. Laivui prisišvartavus ir mažinant apsukas staiga jis pradėjo plaukti į priekį. Nutraukti švartavimo lynai, apgadinta krantinė. Paaiškėjo, kad įgulos narys netyčia užkliudė varytuvo rankenėlę, ir laivas pradėjo judėti.
Pernai kovą Vokietijos Elbės upės reide stovint laivui „Alka“, paleidus pagrindinius variklius, lūžo sraigto velenas. Lietuvos jūrų laivininkystės krovininį laivą teko vilkti į Klaipėdą.
Kovo 19 d. plaudamas į Klaipėdos uostą laivas „Daina“ užplaukė ant seklumos uosto vartuose. Vilkikais jis buvo nutemptas nuo seklumos.
Danijos Neksio uoste ant seklumos pernai balandį buvo užplaukęs bendrovės „Baltlanta“ laivas „Rytas“.
