Šiais laikais saugumas tapo vienu svarbiausiu veiksnių, nulemiančių pelnus. Transporto rūšys, konkuruodamos tarpusavyje, privalo užtikrinti vis didesnį saugumą keleiviams bei gabenamiems kroviniams.
Į trejetuką
Sužeidimai kelių transporto autoįvykiuose yra viena pirmaujančių mirties priežasčių pasaulyje. Kasmet pasaulis keliuose netenka apie 1 mln. gyventojų. Iš jų 70% - būtent dar besivystančiose šalyse. Daugelyje regionų, nepaisant to, kad imtasi ryžtingų veiksmų, mirtingumo lygis sparčiai auga.
Šiandien autoįvykiai keliuose mirtingumo reitingo lentelėje užima 10-ąją vietą. Statistiškai iš 100 pasaulio gyventojų 2 savo gyvenimą baigia būtent keliuose. Numatoma, jog jeigu ir toliau saugumas keliuose nemažės, tai dar iki 2030-ųjų autoįvykiai keliuose, aplenkę maliariją ir plaučių vėžį, bendroje įskaitoje užims trečiąją vietą.
Pagal Pasaulio Banko inicijuotus tyrimus, kiekviena valstybė dėl nelaimių keliuose netenka 1-3% bendrojo nacionalinio produkto. Tokios netektys ypač skaudžios besivystančioms valstybėms.
Pasak Japonijos saugumo ekspertų, besivystančių valstybių vadovai dažnai nesuvokia, kad investicija į saugų transportą yra pelningesnė nei pramonės plėtojimas milžiniškais tempais.
Nerodomos antraštės
Kiekviena dieną apie 6 milijonus žmonių pakyla į orą, ir yra jie 22 kartus saugesni už važiuojančius keliais. Aviacija - viena saugiausių industrijų pasaulyje, nors kiekvienas incidentas susilaukia didžiulio visuomenės susidomėjimo. Taip yra, todėl, kad vienos avarijos metu nukenčia daug žmonių.
Kiekvienos avarijos, įvykusios keliuose, neįmanoma paskleisti ir viešai platinti, o apie kiekvieną aviakatastrofą sužino visas pasaulis. Naujausi aviacijos saugumo pažeidimai, Madride bei Afrikoje, kasdieną buvo viešai analizuojami.
Aviacijos specialistai tikina, kad oro transportas ir toliau išlieka pats saugiausias transportas pasaulyje, tačiau kaip galima grėsmę įvardija spartų industrijos augimą. Tikslas sumažinti nelaimių skaičių iki nulio visada išlieka, tačiau šių metų pabaigoje turi būti pasiektas 25 % saugumo padidėjimo rodiklis ore, palyginti su kitomis transporto priemonėmis.
Pagrindinės oro transporto incidentų priežastys išlieka oro sąlygos, komunikacijos trukdžiai bei pilotų kvalifikacija.
Tad kodėl gi šiandien dar didelė dalis žmonių stengiasi išvengti skrydžių? Nemažai tyrimų įrodė, kad kiekvieno žmogaus pasąmonėje slypi aukščio baimė. Žmogus vis dėlto jaučiasi saugesnis ant žemės, nors ir puikiai suvokia statistinius duomenis.
Geležiniu keliu saugiau
Saugumą matuojant pagal mirčių ir sužeidimų skaičių, traukiniai prilygsta oro transportui. Traukinių, kaip transporto rūšies, saugumas gali būti vertinamas dvejopai. Pirma, patiriamos katastrofos neretai nusineša dar daugiau gyvybių, negu lėktuvų avarijos. Antra, svarbu užtikrinti saugumą pačiuose traukiniuose.
Keleiviai traukiniuose daugiau nei automobiliuose ar lėktuvuose turi laivės judėti, todėl dažnai žmonės krenta iš traukinių arba sukelia vidines riaušes, kurios gali peraugti į katastrofą. Viešosios tvarkos užtikrinimas traukiniuose šiandien tampa svarbiausia užduotis.
ES kaip didžiausias grėsmes geležinkelio transporto saugumui įvardijo keturias grupes. Daugiausiai saugumui pavojaus kelia keleiviai traukiniuose bei stotyse. Nesaugus elgesys arba planuoti nusikaltimai – viena didžiausių geležinkeliečių saugumo specialistų problemų.
Mažiau pavojų kelia galimos dispečerių, vairuotojų ar inžinierių klaidos. Stebėtina, bet tik maža dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl infrastruktūros netobulumų.
Šiuo metu visas pasaulis žiūri ir stebisi greitaeigių traukinių pranašumais. Supergreitieji geležinkeliai jau konkuruoja su oro transportu ir vis daugiau keleivių renkasi būtent traukinius.
Tačiau nors technologijos ir tobulinamos ganėtinai sparčiai, kone proporcingai greičiams didėja nelaimingų atsitikimų galimybės. Traukiniui, lekiančiam didesniu nei 300 km/h greičiu, nuriedėjus nuo bėgių, lieka tokia pati galimybė išgyventi, kaip ir po aviakatastrofos.
Vakarų Europos valstybėse įvykę teroristiniai aktai traukinių stotyse parodė, jog terorizmo grėsmė auga ir šiame sektoriuje. Tam užtikrinti jau imtasi priemonių. Visi pasijuntame saugesni, kai traukinių stotyse vis dažniau pro šalį pražingsniuoja kareiviai su automatiniais ginklais.
Skirtingas saugumas
Šiandien saugumo laipsniai skiriasi netgi tarp išsivysčiusių valstybių. JAV ir Kanada dar yra nepralekiamos pagal aviacijos saugumo rodiklius. Nepaisant 2001-ųjų teroristinių atakų, JAV oro erdvė pati saugiausia. Dvigubai sugriežtinti saugumo reikalavimai po nelemtojo rugsėjo šiandien JAV padeda apsisaugoti nuo kitų išpuolių.
O štai Japonija, Prancūzija bei Beniliukso valstybės gali didžiuotis saugiausiu pasaulyje geležinkelių transportu. Diegiamos pirmaujančios pasaulyje traukinių eismo sistemos užtikrina ne tik keleivių, bet ir aplinkos saugumą. JAV šiuo požiūriu atsilieka nuo šių valstybių, nes dvidešimtajame amžiuje daugiausiai lėšų skyrė oro ir kelių transporto infrastruktūrai.
Yra nustatyta, jog išsivysčiusiose valstybėse saugumui pavojų labiausiai kelia motociklai bei neatsargūs pėstieji. Apskaičiuota tikimybė, kad per 1 mln. nukeliautų kilometrų motociklu įvyks daugiau nei 89 eismo įvykiai, sukelsiantys pavojų aplinkai arba motociklo vairuotojui.
Pagal šiuo duomenis oro transportas 36 kartus saugesnis nei keliavimas automobiliais. Tačiau yra teorija, jog didieji aviacijos gigantai nerašytiniu būdu bando oro transporto saugumą didinti. Žiniasklaidai ne visada pateikiami tikslūs rezultatai arba katastrofų priežastys.
Dveji metai – tolimi tikslai
„Ji buvo jiems pati brangiausia...“ – viena iš daugelio televizijoje bei radijuje skambančių prevencinių frazių. Kai kuriuos tokia „reklama“ šokiruoja, o per radiją skambančius priminimus apie saugos diržus bei alkoholį jau daugelis mokame mintinai. Ar tai veiksminga? Jeigu ir tai nepadės Lietuvai užbaigti „karo keliuose“, tai nuo 2010 metų valstybė bus priversta dar daugiau lėšų skirti saugumui užtikrinti.
Visi per tvorą pašaipiai žvalgomės ir keikiam kaimynų kelius, tačiau kaip Europa dairosi į Lietuvą, saugumo lenktynų autsaiderę? Lietuva - besivystanti valstybė, kurioje motorizacijos lygis auga sparčiau nei saugumo užtikrinimas keliuose.
Europos Sąjungoje buvo nustatyti ambicingi tikslai – sumažinti aukų skaičių keliuose 50%, tačiau likus dvejiems metams iki programos pabaigos, atrodo, tokių tikslų gali pasiekti nedaugelis. Prancūzija, Liuksemburgas bei Portugalija pirmauja, tačiau Rytų Europos valstybėms sekasi gerokai sunkiau. Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje padėtis netgi pablogėjo, o Lietuvoje – reitingo autsaiderėje - katatrofiškai.
Lietuvos Susisiekimo ministerija jau ėmėsi darbų problemoms spręsti. Augantis greičio matuoklių skaičius ne tik didmiesčiuose, bet ir greitkeliuose, informacinės sklaidos priemonės, didėjančios baudos turėtų 2008- ųjų statistiką pagerinti, nors jau dabar sklinda gandai, kad rimti valstybės vyrai už 50 mln.Lt nupirko transporto priemonių greičio matavimo paslaugų, kurios bus atliekamos šaltu oru neveikiančiais matuokliais.
