Įmonėje nebedirba nei jos vadovas Gytis Gumuliauskas, nei komercijos direktorius Simonas Bartkus.

Bendrovės komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė sakė, kad per šią savaitę įmonę paliks 15-20 žmonių, tačiau ji nekomentuoja, kodėl įmonėje nebedirba ir šie du vadovai.

„Pirmiausiai iš darbo išeina skrydžių įgulos. Su darbuotojais sutariama šalių sutarimu laikantis Darbo kodekso", - sakė ji.

Naujuoju direktoriumi paskirtas teisininku dirbęs Nerijus Jukna, kuris ir inicijuoja bankrotą.

„Šis žmogus pasirinktas neatsitiktinai, nes jis turi patirties su įmonių veiklų uždarymais, bankrotais ir pan.", - tvirtino ji.

Juridinių asmenų registre nurodoma, kad bendrovės vadovas tebėra 2014 m. liepos 14 d. į šias pareigas paskirtas Gytis Gumuliauskas.

Pasikeitus įmonės vadovybei, naujasis vadovas JAR turi būti įregistruotas per 5 darbo dienas.

DELFI turimais duomenimis, šios nuostolingai dirbusios skrydžių bendrovės vadovo atlyginimas buvo apie 4290 eurų atskaičius mokesčius. Tai sudaro apie 15 tūkst. skaičiuojant litais.

Departamentų direktorių atlyginimai, turimais duomenimis, sukasi tarp 2 tūkst. ir 2,7 tūkst. eurų po mokesčių, pilotų atlyginimai būdavo tarp 2-3,3 tūkst eurų, skrydžių palydovų – nuo kiek daugiau nei 300 iki maždaug tūkstančio eurų atskaičius mokesčius.

Kaip DELFI anksčiau rašė, kad tik sukūrus „Air Lituanica“ 2013 m. vadovui buvo numatytas 30 tūkst. Lt atlyginimas prieš mokesčius arba kiek daugiau nei 25 tūkst. Lt po mokesčių.

Veiklą sustabdžiusios „Air Lituanica“ komunikacijos vadovė sakė, kad atlyginimai įmonėje buvo nulemti rinkos situacijos.

„Nepasamdysi žmogaus, jeigu jam nepasiūlysi rinkos sąlygas atitinkančio atlyginimo. Taigi rinkos sąlygas atitiko tiek pilotų, tiek palydovių, tiek administracijos darbuotojų darbo užmokesčiai“, - DELFI komentavo ji.

Skraidančio personalo atlyginimai svyruoja dėl to, kad jie priklauso nuo skraidytų valandų.

Pasak bendrovės atstovės, įmonės vadovas dėl savo atlyginimo tariasi asmeniškai su valdyba.

„Negaliu komentuoti, kaip valdyba tardamasi su vadovais paskirsto atlyginimus, tačiau natūralu, kad atėjus naujam vadovui jis tariasi dėl kito darbo užmokesčio ir jis dėl jo susitarė“, - tvirtino S. Meškauskaitė.

R. Šimašius apie vadovų sprendimą išeiti žinojo iš anksto

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, paklaustas, kur „išsilakstė“ buvę „Air Lituanicos“ vadovai teigė: „Turbūt jų ir reikėtų klausti. Taip, jie nebedirba kaip „Air Lituanicos“ vadovai. Jų ir reikėtų klausti“.

Meras teigė žinojęs, kad vadovai žada palikti savo darbo vietas.

Sandra Meškauskaitė
„Jų garbei galiu pasakyti, kad net jie formaliai nebebūdami, ar žinodami, kad nebebus vadovai, vis dėlto darė paskutinius žingsnius, dirbo viršvalandžius. Nebuvo taip, kad pabėgo visiškai ir jiems neįdomu“.

R. Šimašius sakė apie faktą, kad „Air Lituanicos“ vadovai ieškosi naujų darbų žinojo prieš daugiau nei mėnesį.

Paklaustas, kaip vertina bendrovės vadovų atlyginimus, Vilniaus miesto meras teigė, kad jam atlyginimai atrodo dideli.

„Bet gerai būtų buvę, jei tai būtų didžiausia „Air Lituanicos“ bėda. Deja, bėdų buvo ir didesnių“, - pridėjo jis.

Kalbėdamas apie savivaldybes, suteikusias paskolas „Air Lituanicai“, pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai, R. Šimašius teigė: „Ką šilumos tinklai turi bendro su „Air Lituanica“? Šiandien bus priimamas sprendimas dėl įmonių valdymo pakeitimo. Tai leistų užbėgti tokiems dalykams, kad jų daugiau nebeatsitiktų. Kai šilumos tinklų vadovas pareiškia, kad tai buvo politinis sprendimas, tai yra iliustracija įmonių valdymo bardako“.

Pasiteiravus, ar „Air Lituanicos“ bankrotas buvo geriausias sprendimas, galbūt buvo galima toliau ieškoti investuotojų, R. Šimašius teigė, kad geriausia nesteigti beprasmiškų verslų.

„Įsteigus beviltišką verslą reikia galvoti, kaip greičiau jį uždaryti. Ką mes matėme iki šiol – nuostoliai tik augo, jokios perspektyvos tunelio gale nesimatė, Vyriausybė, kaip žinoma, prisidėti finansiškai nesutiko“, - komentavo meras.

Buvusio mero Artūro Zuoko kalbas, kad „Air Lituanicos“ verslo planas galėjo leisti bendrovei veikti ir augti iki pelno, R. Šimašius išvadino „aferistinėmis“.

„Tai visiškai aferistinis šnekėjimo būdas. Verslo planas, kuris buvo parengtas net nebuvo patvirtintas tarybos, o tik valdyboje. Pagal jį buvo mokami pinigai iš anksčiau net be tarybos sprendimo. Biudžete net anksčiau taryba nebuvo numačiusi tam lėšų. Taip kad mintis, kad verslo planas galėjo rodyti kokias perspektyvas ateityje vilties nebuvo“, - kalbėjo R. Šimašius.

A. Zuoko komentarų, kad R. Šimašius užsibrėžęs tikslą sužlugdyti visus ankstesnio mero pradėtus projektus, R. Šimašius nebuvo nusiteikęs komentuoti: „Melagių pareiškimo nenoriu komentuoti“.

Kalbų, kad dėl R. Šimašiaus veiksmų A. Zuokas nori kreiptis į prokuratūrą, naujasis meras taip pat nebuvo linkęs komentuoti: „Kas prisimelavo, tegu patys paskui ir aiškinasi Generalinėje prokuratūroje, nes jie būtent yra prisidirbę daugybę dalykų, įskaitant ir politinį spaudimą panaudoti netikslingai lėšas“.
DELFI primena, kad savivaldybės iniciatyva įsteigta skrydžių bendrovė paskelbė nuo penktadienio (gegužės 22 d.) vidurdienio stabdanti veiklą. Ši įmonė nuo pat veiklos pradžios dirbo nuostolingai.
2012-2013 m. „Air Lituanica“ patyrė apie 5 mln. eurų, 2014 m. – apie 10 mln. eurų nuostolių.

Bendrovė yra pardavusi 27 tūkst. bilietų už 2,2 mln. eurų.

Sostinės mero teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip netiesioginis pagrindinis jos akcininkas, per metus patirdavo apie 10 mln. eurų nuostolių.

Keleiviai, kurie pirko bilietus „Air Lituanica“ interneto svetainėje, gali užpildyti pinigų grąžinimo formą, esančią www.airlituanica.com, arba rašyti laišką el. paštu fly@airlituanica.com.

Tie, kurie pirko šios bendrovės bilietus per tarpininkus, turėtų kreiptis į pardavėją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (278)