Pramoginių kelionių laivais Kaune kasmet daugėja, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų. Šį navigacijos sezoną Kaune vykdoma naujų pramoginės laivybos maršrutų: pradėjo kursuoti naujas laivas, rengiantis pažintinius turus aplink Kauno senamiestį Nemunu ir Nerimi; šią vasarą keleiviams siūlomas ir naujas maršrutas iki Birštono.
Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus teigimu, pramoginė laivyba Kauno vandens telkiniuose kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo.
„Praėjusiais metais bandomasis projektas paleisti laivą Kaunas–Birštonas pasiteisino labiau nei 100 proc. Tai reiškia, kad visi bilietai beveik išparduoti, bilietų dar galima gauti kai kuriomis rugpjūčio datomis. Žmonės, matyt, iš tikrųjų yra pasiilgę vandens pramogų ir už konkurencingą kainą gauna ne tik plaukimą laivu iki Birštono ir atgal, bet ir nemokamą ekskursiją. Upių išnaudojimas yra smarkiai padidėjęs“, – LRT Radijui sako S. Sidaravičius.
Jo teigimu, Kauno TIC turi didelių vilčių atgaivinti maršrutą Kaunas–Nida. „Tikimės, kad kitais metais bus naujovių. Diskusijos vyksta, poreikis yra išlikęs. Ta karta, kuri plaukdavo maršrutu Kaunas–Nida, pasiilgsta šios pramogos. Daugybę metų iš Vokietijos gauname užklausų, ar tebėra legendinė „Raketa“ Kaunas–Nida“, – pasakoja S. Sidaravičius.
Be naujų maršrutų, kelerius metus iš eilės organizuojami savaitgalio plaukimai Kauno mariose iki Rumšiškių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Nemunu laivais galima pasiekti Raudondvarį, Kulautuvą ir Kačerginę. Nevėžiu ties Raudondvariu vykdomi plaukiojimai plokščiadugniais laivais.
Sovietmečiu plaukiojo kelis kartus per dieną
Daugelį metų Neries upe kursuoja vilniečių gerai pažįstama „Ryga“. UAB „Barta“ vadovas Leonas Benetis prisimena, kad iki bene 1993-ųjų Vilniaus centre tekančia upe plaukdavo trys laivai. „Tai nebuvo laivyba, o daugiau miesto vandens transportas. Laivai plaukdavo vienas paskui kitą nuo ryto iki vėlaus vakaro iki Valakampių pliažų. Laivai būdavo pilni žmonių, keliaujančių maudytis. Tuo metu ir transporto galimybių tiek nebuvo“, – prisimena L. Benetis.
Kelionė, kuri pirmyn trukdavo pusantros valandos, o atgal – 35 minutes, sovietmečiu kainuodavo 7–10 kapeikų. Dažniausiai maršrutu naudodavosi vilniečiai. Kas atsitiko, kad šiais laikais tokių intensyvių maršrutų nebėra? Kaip sako L. Benetis, kaip ir dauguma privatizuotų gamyklų, įstaigų ar kito turto, taip ir kai kurie laivai buvo privatizuoti žmonių, neišmanančių laivybos. „Tam reikia techninių žinių, išmanymo, išsilavinimo“, – priduria L. Benetis.
Daugybę metų diskutuojama, kaip atgaivinti Neryje laivybos plėtrą. Kaip teigia Lietuvos upeivių asociacijos atstovas Saulius Paukštys, Vilnius praktiškai be jokių atnaujinimų ar remontų naudoja upės infrastruktūrą ilgus dešimtmečius – betoninės krantinės sudėtos prieš trisdešimt, žiemos uostas iškastas prieš aštuoniasdešimt metų. Tuo metu darbai ir rekonstrukcijos – tik planuose.
„Žiemos uosto rekonstrukcija turėtų būti prioritetinis projektas ketinimų sąraše visiems, kurie nori „įpūsti gyvybės“ upei, tekančiai per Vilnių. Suprantama, tai kainuotų, bet, veikiant darniai ir koordinuotai savivaldybei, Direkcijai ir Susisiekimo ministerijai, tokie projektai realūs. Turint Marvelės prieplaukos Kaune precendentą matome, kad galimi įvairūs finansavimo kooprodukcijos variantai. Taip pat galimas ir valstybės dalyvavimas“, – teigia S. Paukštys.
Kita problema, pasak Lietuvos upeivių asociacijos atstovo, yra sekli tėkmė. „Dėl to kenčia ir laivybos maršrutai, ir laivai. Vidaus vandens kelių direkcija vysto farvaterio valymo darbus. Šie darbai akivaizdžiai yra nepilnaverčiai – našumas ir efektyvumas yra mažas ir šiukšlės sandėliuojamos tiesiog žiemos uosto prieigose. Reikėtų produktyvesnio farvaterio kanalo gilinimo ir realios nuolatinės priežiūros, utilizuojant iškastas sankaupas sąvartyne, o ne upės krantuose. Periodiškai, o ne paviršutiniškai turėtų vykti šie darbai“, – pažymi S. Paukštys.
L. Benetis pasakoja, kad jo komanda žengė kai kuriuos reikalingus žingsnius savo iniciatyva.
„Padaugėjus privataus transporto, mažiau žmonių plaukia į Valakampius. Nusprendėme plaukti žemyn – Seimo rūmų link, ir parodyti žmonėms miesto grožį iš žemesnio taško. Kelis kartus patys išmatavome dugną, buvo nemažai akmenų. Kreipėmės į Vidaus vandens kelių direkciją ir savivaldybę, bet jie atsisakė pašalinti akmenis. Pasikonsultavę su specialistais situaciją išsprendėme ir dabar galime plaukti nuo Seimo iki Verkių. Yra galimybė plaukti dar toliau – iki Turniškių, tačiau reikia pravalyti vieną rėvą. Mes galime tai padaryti, tačiau reikia, kad būtų ir daugiau norinčių plaukti“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Benetis.
R. Šimašius: Neries sugrąžinimas – vienas pagrindinių prioritetų
Kaip portalui LRT.lt teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, jo tikslas – kad miestiečiai turėtų kuo daugiau veiklos prie Neries. „Susitikęs su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku taip pat apie tai šnekėjau. Vilnius turi žiemos uostą prie Žirmūnų ir ieškosime visų galimybių, kad kartu su privačia iniciatyva tą uostą atgaivintume, ir tai taptų nuolatine traukos vieta. Artimiausiu metu planuojame iškirsti brūzgynus, o per ateinančius kelerius metus paversti normalia laivybos vieta“, – žada R. Šimašius.
Pasak Vilniaus mero, vieniems laivams Neryje beveik nereikia nieko, o kitiems – labai daug. „Kur nereikia gilinimo darbų, tiesiog reikia kranto infrastruktūros, o kur reikia gilinimo, reikės apsispręsti – kiek, kur ir kokiu ruožu. Tuomet su centrinėmis valdžios institucijomis reikės šnekėti. Neries sugrąžinimas į Vilnių – vienas mūsų pagrindinių prioritetų“, – LRT.lt kalbėjo R. Šimašius.
Kaip teigė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas, 7,5 km ruožas Vilniuje yra tvarkomas ir tuo maršrutus laivai plaukioja.
„Buvo Vilniuje konferencija, savivaldybė turi priimti tam tikrus sprendimus, koks yra poreikis plaukti. Teoriškai yra galimybė padidinti maršrutą dvigubai, jį praplėsti, bet reikia daugiau iniciatyvos iš savivaldybės“, – sako A. Ivanauskas.
Pasiteiravus, ar būtų galimybė plaukioti Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno, A. Ivanauskas teigė, kad tam reikėtų nemažų lėšų. „Čia reikėtų daugybės lėšų. Su minimaliomis lėšomis galima pratęsti trasą Vilniuje iki 13.6 km.“
Pasak A. Ivanausko, Kaune laivyba taip pat nėra ideali – šiuo metu Nemunas yra nusekęs, ir tam tikrose vietose laivai nepraplaukia, tačiau šiame mieste esą galbūt efektyviau dirba ir verslininkai.
